Charlesas Darvinas, garsus evoliucijos teorijos kūrėjas, dažnai yra klaidingai suvokiamas kaip griežtas ateistas, tačiau jo požiūris į religiją ir dieviškumą buvo kur kas sudėtingesnis. Nors Darwinas savo darbuose daugiausia dėmesio skyrė natūraliosios atrankos mechanizmams ir biologinei įvairovei, jis neslėpė nuostabos dėl visatos tvarkos ir sudėtingumo. Viename iš savo laiškų Darwinas rašė: „Sunku patikėti, kad toks … [Skaityti toliau…]
XIX amžiaus pirmoje pusėje, pozityvizmo ir buržuazijos triumfo laikotarpiu, prasidėjo bandymai paaiškinti religiją jos „sumažinimo“ (redukcijos) būdu. Šie aiškinimai siekė eliminuoti Dievą ne tik iš visuomenės gyvenimo, bet ir iš pačios religijos. Ludwigas Feuerbachas, Karlas Marxas ir Friedrichas Engelsas pateikė skirtingus religijos kilmės ir esmės aiškinimus, kuriuose ji buvo redukuota į žmogaus psichologiją ar socialines … [Skaityti toliau…]
Astrologija, horoskopo ženklai ir religija nuo seniausių laikų egzistuoja greta, tačiau jų santykis yra sudėtingas, kartais harmoningas, kartais konfliktiškas. Astrologija – tai tikėjimas, kad dangaus kūnų padėtys ir judėjimas turi įtakos žmonių gyvenimui, asmenybei ir likimui. Ji dažnai grindžiama Zodiako ženklų sistema, kuri siejama su dvylika dangaus zonų, kurias kerta Saulės kelias per metus. Religija, … [Skaityti toliau…]
Georgo Jameso Frazerio teorija apie magiją kaip religijos pradžią atskleidžia intriguojančią žmogaus pasaulio suvokimo raidą ir jo pastangas valdyti aplinką. Pasak Frazerio, magija buvo pirmapradė stadija, kai žmogus mėgino suprasti ir kontroliuoti gamtos jėgas, remdamasis klaidingomis analogijomis ir pseudomokslu. Magija buvo suvokiama kaip tam tikras primityvus priežasties ir pasekmės principų taikymas, pavyzdžiui, sudaužius priešo atvaizdą … [Skaityti toliau…]
Paleovizito hipotezė – tai pseudomokslinė teorija, teigianti, kad senovės žmonių religijos, kultūros bei technologijos buvo paveiktos ateivių iš kosmoso. Šios hipotezės šalininkai tiki, jog įvairių senovės kultūrų dievybės, mitai ir technologiniai atradimai yra ateivių apsilankymo Žemėje pėdsakai. Ji dažnai remiasi archajinių religijų tekstais, archeologiniais radiniais ir mitologiniais pasakojimais, kuriuos hipotezės šalininkai interpretuoja kaip įrodymus apie … [Skaityti toliau…]
Šis vadovėlis skirtas Naujojo Testamento studijoms ir yra specialiai parengtas mokiniams, studijuojantiems namuose pagal seminarijos mokymo programą. Jo pagrindinis tikslas – padėti mokiniams giliau suprasti Jėzaus Kristaus Evangeliją per Raštų studijavimą ir mokytis taikyti šias žinias kasdieniame gyvenime. Vadovėlyje pateikiamas sistemingas ir struktūruotas metodas, kuris skatina reguliariai skaityti Raštus, atlikti užduotis ir bendrauti su mokytojais. … [Skaityti toliau…]
Teiginys „Dievas gyvena tamsoje“, tiesiogiai nurodo į vieną iš gilesnių biblinės teologijos paslapčių – Dievo neprieinamumą žmogui. Tai simbolizuoja ne tik Dievo paslaptį, bet ir Jo absoliutų šventumą, kuris žmogaus ribotu protui ir akims yra nepasiekiamas. Biblijoje tiek Senajame, tiek Naujajame Testamente galima rasti užuominų apie tai, kad Dievas gyvena ir veikia šviesoje, tačiau šviesa, … [Skaityti toliau…]
Vladimiras Solovjovas (1853–1900) buvo žymus rusų filosofas, teologas ir publicistas, kurio darbai turėjo didelę įtaką tiek Rusijos intelektualinei, tiek dvasinei tradicijai. Jo kūryba buvo glaudžiai susijusi su religija, moralės klausimais ir žmogaus egzistencijos prasmės paieškomis. Vienas įsimintiniausių jo veikalų yra „Trumpas pasakojimas apie antikristą“ (Kratkoye predstavljeniye ob antikhriste), parašytas 1900 m., kuriame Solovjovas pateikia savo … [Skaityti toliau…]
Immanuelis Kantas savo veikale „Grynojo proto kritika“ (Kritik der reinen Vernunft) nuodugniai nagrinėjo įvairius Dievo buvimo įrodymus ir priėjo išvadą, kad nė vienas iš tradicinių metafizinių argumentų, įskaitant ontologinį, nėra tinkamas įrodyti Dievo egzistavimą. Ontologinis Dievo buvimo įrodymas, kuris siekia loginiu būdu įrodyti Dievo būtinumą remiantis pačia sąvoka, pasak Kanto, yra nepagrįstas, nes jis bando … [Skaityti toliau…]
Dievas kaip Metafora: Tėvo, Karaliaus ir Ganytojo Simboliai Evangelijoje pagal Joną Dievo ir Jėzaus aprašymai Evangelijoje pagal Joną pateikia ne tik religinius apreiškimus, bet ir gilias metaforines sąsajas, kurios įgalina suprasti dvasinę realybę remiantis pažįstama kasdienybe. Tyrinėtojai pastebi, kad ši evangelija ypač dažnai pasitelkia metaforas, kurias galima grupuoti į šeimos, galios santykių, žemdirbystės bei fizinės … [Skaityti toliau…]
Religija per visą istoriją buvo ne tik dvasinio gyvenimo pagrindas, bet ir priežastis, dėl kurios žmonės kartais patirdavo represijas, tarp jų – ir mirties bausmes. Šios bausmės dažnai buvo skiriamos dėl religinio persekiojimo, erezijos, įtarimų raganavimu ar nesutarimų su oficialiomis Bažnyčios dogmomis. Žemiau pateikiami geriausiai žinomi mirties bausmės atvejai, susiję su religija ar su ja … [Skaityti toliau…]
Velykų šventės data yra viena iš svarbiausių krikščionių tradicijų, nes ji simbolizuoja Kristaus prisikėlimą. Tačiau šios datos nustatymas buvo ilgo teologinio, astronominio ir liturginio proceso rezultatas, kuriame dalyvavo ankstyvoji Bažnyčia. Poreikis suderinti Velykų datą kilo dėl skirtingų krikščionių bendruomenių praktikų, kurios šventė Velykas skirtingomis dienomis. Šis nesuderinamumas kėlė įtampą ir trukdė Bažnyčiai veikti kaip vieningai … [Skaityti toliau…]