Atvelykis – tai krikščioniškosios tradicijos šventė, švenčiama pirmąjį sekmadienį po Velykų. Ši diena dar vadinama „Baltojo sekmadienio“ vardu arba „Mažosiomis Velykomis“. Tai yra savotiškas Velykų šventės tęsinys, pabrėžiantis prisikėlimo džiaugsmą, bendruomenės vienybę ir Dievo gailestingumą.
Atvelykio ištakos siejamos su ankstyvąja Bažnyčios tradicija, kai per Velykų laikotarpį buvo krikštijami katechumenai – tie, kurie ruošėsi tapti krikščionimis. Per Velyknaktį jie priimdavo Krikšto sakramentą, apsivilkdavo baltus drabužius, simbolizuojančius dvasinį tyrumą ir naują gyvenimą Kristuje. Baltuosius drabužius naujakrikštai dėvėdavo visą savaitę, o pirmąjį sekmadienį po Velykų, vadinamą „Dominica in albis“ („Baltuoju sekmadieniu“), jie šiuos drabužius nusiimdavo. Tai simbolizuodavo jų perėjimą į brandų krikščionišką gyvenimą.
Šiuolaikinėje Bažnyčios tradicijoje Atvelykis dažnai siejamas su Gailestingumo sekmadieniu. Popiežius Jonas Paulius II 2000 metais oficialiai paskelbė pirmąjį sekmadienį po Velykų Dievo Gailestingumo sekmadieniu, atsižvelgdamas į šv. Faustinos Kowalskos regėjimus ir jos skleidžiamą gailestingumo žinią. Šią dieną tikintieji kviečiami melstis, kad Dievo gailestingumas pasiektų visus žmones ir nuplautų jų nuodėmes.
Atvelykis Lietuvoje tradiciškai siejamas su šeimos ir bendruomenės susibūrimu. Šią dieną kartais vadina vaikų Velykomis, nes mažieji dar kartą dalyvauja margučių ridenimo žaidimuose, o šeimos nariai prisimena Velykų džiaugsmą. Tai pabrėžia krikščioniškos šventės džiaugsmo dalijimąsi su kitais, ypač su jaunąja karta.
Liturginiu požiūriu Atvelykis yra prisikėlimo džiaugsmo tęsinys. Evangelijoje apie šią dieną kalbama kaip apie Kristaus pasirodymą apaštalams, kai Tomas, vadinamas Netikinčiuoju, paliudijo Kristaus prisikėlimą tik po to, kai palietė Jo žaizdas. Šis įvykis tampa giliu tikėjimo išbandymo ir pergalės simboliu. Kristus Tomasui sako: „Nebūk netikintis, bet tikintis!“ (Jn 20, 27). Tai kviečia tikinčiuosius atnaujinti savo tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu.
Atvelykis yra ne tik Velykų laikotarpio dalis, bet ir puiki proga sustiprinti dvasinį gyvenimą. Per šią šventę krikščionys raginami įsigilinti į prisikėlimo reikšmę, atnaujinti savo tikėjimą ir skleisti Dievo meilės žinią pasaulyje. Tai priminimas, kad Velykų džiaugsmas nėra vienkartinis įvykis, bet nuolatinis gyvenimo džiaugsmo ir atsinaujinimo šaltinis.