Šis Williamo Edwardo Hartpole’o Lecky (1838–1903) darbas Racionalizmo dvasios kilimo ir įtakos Europoje istorija (History of the Rise and Influence of the Spirit of Rationalism in Europe (1865)) yra laikomas vienu svarbiausių XIX a. intelektualinės istorijos kūrinių. Jame autorius analizuoja fundamentalų poslinkį Europos sąmonėje: kaip magišką, antgamtinį ir dogmatišką viduramžių pasaulėvaizdį pamažu pakeitė loginis mąstymas, mokslas ir tolerancija.
W. Lecky šiame kūrinyje nesiekia tiesiog išvardyti faktų. Jis nagrinėja „racionalizmo dvasią“ – ne kaip filosofinę mokyklą, o kaip bendrą visuomenės polinkį visus reiškinius vertinti per proto ir patirties prizmę, atmetant aklą tikėjimą autoritetais.
Asmenys ir idėjinės srovės
- William Lecky: Airių istorikas ir mąstytojas, kuriam didžiulę įtaką padarė pozityvizmas ir evoliucijos teorija.
- Mąstytojai: Autorius mini tokias asmenybes kaip Volteris, Dekartas, Beikonas ir Lokas, kurie padėjo pamatus naujam mąstymui.
- Oponentai: Lecky analizuoja dvasininkijos, inkvizitorių ir scholastų pasipriešinimą, kurie bet kokį racionalų abejojimą laikė erezija.
Lecky apžvelgia laikotarpį nuo ankstyvųjų viduramžių iki XIX a. Viduramžiais Europa gyveno „stebuklų amžiuje“, kur kiekviena liga, audra ar nesėkmė buvo priskiriama demonams arba Dievo bausmei. Tačiau prasidėjus Renansansui ir mokslo revoliucijai, šis magiškas mąstymas ėmė bliūkšti. Lecky rodo, kad šis pokytis neįvyko dėl vieno atradimo, o dėl lėto, bet nesustabdomo „intelektualinio klimato“ pasikeitimo.
Kūrinys suskirstytas į kelias esmines sritis, kuriose racionalizmas laimėjo prieš dogmą:
- Tikėjimo magija ir raganavimo išnykimas: Lecky skiria daug dėmesio tam, kaip raganų medžioklės (kurios nusinešė tūkstančius gyvybių) baigėsi ne todėl, kad būtų buvę įrodyta, jog raganų nėra, o todėl, kad žmonių protai tiesiog tapo nebepajėgūs tikėti tokiais absurdais.
- Perėjimas nuo teokratijos prie sekuliarizmo: Autorius analizuoja, kaip Bažnyčios įtaka valstybės valdymui pamažu mažėjo, užleisdama vietą politiniam racionalumui ir pragmatizmui.
- Religinė tolerancija: Lecky teigia, kad persekiojimai už tikėjimą išnyko tada, kai dogma prarado savo absoliutumą. Kai žmonės nustojo tikėti, kad kito žmogaus „klaidingas“ tikėjimas veda į amžiną pražūtį, dingo ir motyvas kankinti ar deginti.
- Ekonominė pažanga: Autorius susieja racionalizmą su pramonės ir prekybos kilimu, teigdamas, kad mokslinis mąstymas yra tiesioginis gerovės šaltinis.
Lecky pozicija Bažnyčios atžvilgiu yra kritiška, bet intelektuali. Jis teigia, kad Bažnyčia šimtmečius buvo pagrindinė jėga, stabdžiusi racionalizmą, nes ji monopolizavo tiesą ir naudojo baimę kaip kontrolės priemonę. Tačiau jis pripažįsta, kad krikščionybė, veikiama racionalizmo, pamažu humanizavosi – ji atsisakė žiaurių bausmių, inkvizicijos ir dogmų, kurios prieštaravo sveikam protui, taip pati tapdama modernesnė.
Lecky darbas sukrėtė XIX a. visuomenę, nes jis įrodė, kad civilizacijos pažanga yra tiesiogiai susijusi su religinio fanatizmo nykimu. Jis parodė, kad tolerancija yra ne tik moralinis pasirinkimas, bet intelektualinės evoliucijos rezultatas.
10 citatų iš William Lecky kūrinio
- „Racionalizmas nėra jokia doktrina, tai veikiau dvasios būsena, polinkis viską matyti per proto šviesą.“
- „Didžiausi žmonijos pokyčiai įvyksta ne per staigius perversmus, o pamažu keičiantis intelektualiniam klimatui, kuriame gyvename.“
- „Raganų medžioklės baigėsi ne dėl naujų įrodymų, o todėl, kad žmogaus protas tiesiog išaugo iš šios baisios vaikiškos baimės.“
- „Dogma, kuri prieštarauja moraliniam žmogaus pojūčiui, yra pasmerkta išnykti, kad ir kiek autoritetų ją gintų.“
- „Religinė tolerancija gimsta ne iš abejingumo tiesai, o iš suvokimo, kad prievarta niekada negali pagimdyti tikro įsitikinimo.“
- „Viduramžių žmogus gyveno pasaulyje, kuriame stebuklai buvo taisyklė, o gamtos dėsniai – išimtis; racionalizmas šią tvarką apvertė.“
- „Inkvizicijos laužai užgeso tada, kai abejonė nustojo būti laikoma nusikaltimu, o tapo mąstančio žmogaus dorybe.“
- „Sąžinės laisvė yra didžiausia racionalizmo dovana Europai, už kurią buvo sumokėta šimtmečius trukusiomis kančiomis.“
- „Mokslas ne kovoja su religija, jis tiesiog pamažu siaurina erdvę, kurioje karaliauja prietarai.“
- „Civilizacijos lygį geriausiai nusako tai, kiek joje vertinamas tiesos ieškojimas, o ne aklas paklusnumas senoms formulėms.“