Antikinės Graikijos mąstymo istorijoje Aristipas Kirenietis (apie 435–356 m. pr. m. e.) iškyla kaip viena spalvingiausių ir labiausiai provokuojančių asmenybių. Kol kiti Sokrato mokiniai, tokie kaip Platonas ar Ksenofontas, po mokytojo mirties pasinėrė į metafizines aukštumas ar griežtą moralizavimą, Aristipas pasuko visiškai kitu keliu. Jis tapo Kirėniečių mokyklos (Cyrenaici) įkūrėju ir žmogumi, kuris drįso pasakyti: … [Skaityti toliau…]
Ketvirtajame amžiuje prieš Kristų, kai didžioji dalis graikų mąstytojų suko galvas dėl abstrakčių idėjų ar valstybės santvarkos, Kirenės mieste (dabartinė Libija) susibūrė grupė filosofų, pasiūliusių stulbinamai paprastą, bet drąsią gyvenimo formulę. Tai buvo kirenaikai (The Cyrenaics / Cyrenaici) – radikaliojo hedonizmo pradininkai, kurie teigė, kad vienintelis tikras dalykas šiame neaiškiame pasaulyje yra dabarties akimirkos sukeliamas … [Skaityti toliau…]
„Kristaus nuotakos“ – tai poetiškas ir giliai teologiškas terminas, apibūdinantis vienuoles, ypač tas, kurios gyvena klauzūriniame atsiskyrime, pašvęsdamos savo gyvenimą Jėzui Kristui per maldą, kontempliaciją ir įžadus. Šis įvaizdis, įsišaknijęs Bažnyčios tradicijoje, atspindi vienuolių dvasinį ryšį su Kristumi, kuris laikomas jų „Sužadėtiniu“. Popiežius Pijus XII savo Apostolinėje Konstitucijoje „Sponsa Christi“ (1950 m.) gražiai apibūdino šią … [Skaityti toliau…]
Šventųjų litanijos (gr. litaneia – prašymas, maldavimas) yra maldos forma, sudaryta iš nuoseklių kreipinių į Dievą, Mariją ar įvairius šventuosius. Kunigas ar maldos vadovas garsiai vardija kreipinius, o žmonės kiekvieną kartą atsako tuo pačiu trumpu sakiniu, pavyzdžiui: „Melsk už mus“. Tai malda, paremta ritmingu dialogu tarp vadovo ir bendruomenės, todėl ją lengva sekti ir kartu … [Skaityti toliau…]
Išrišimas (lot. Absolutio) yra konkretus bažnytinės teisės ir liturgijos aktas, kuriuo kunigas, turintis specialius dvasinius įgaliojimus, panaikina krikščionio nuodėmių kaltę. Tai yra kritinis Atgailos sakramento momentas. Be šio veiksmo visa išpažintis liktų tik psichologiniu pokalbiu ar savotiška išpažintimi sau pačiam. Teologiškai tai suprantama kaip „raktų galios“ panaudojimas: jei nuodėmė žmogų surakina ir atskiria nuo bendruomenės … [Skaityti toliau…]
Klausykla (lot. confessionale) yra specifinis krikščionių, ypač katalikų, bažnyčios baldas, skirtas Atgailos ir Sutaikinimo sakramentui atlikti (išpažintis). Tai aiškiai apibrėžtos paskirties konstrukcija, sukurta užtikrinti du svarbiausius dalykus: visišką išpažinties paslapties apsaugą ir tikinčiojo anonimiškumą. Klausykla suprojektuota taip, kad žmogus galėtų ramiai ir saugiai išpažinti savo nuodėmes, o kunigas galėtų suteikti išrišimą be pašalinių trikdžių. Tokia … [Skaityti toliau…]
Šventoji Eucharistija (lot. Eucharistia, gr. εὐχαριστία – „padėka“) yra krikščionių liturginis veiksmas, kuriame tikintieji dalyvauja Jėzaus Kristaus paskutinės vakarienės atminime. Tai nėra literatūrinis kūrinys ar simbolinė istorija, bet konkretus liturginis veiksmas, atliekamas Mišių metu. Eucharistijos metu kunigas laužo duoną ir dalija taurę, kaip tai darė Jėzus su savo mokiniais. Bažnyčia tiki, kad šio veiksmo metu … [Skaityti toliau…]
Antikinės Graikijos agorose, šalia gilių filosofinių ieškojimų, klestėjo kur kas aštresnis ir agresyvesnis intelektualinis reiškinys – eristika. Tai „ginčo menas“, kurio vienintelis ir galutinis tikslas yra pergalė prieš oponentą, nepaisant to, ar ginama pozicija yra teisinga, ar visiškai klaidinga. Pavadinimas kilęs iš graikų deivės Eridės (Ἔρις), įkūnijančios nesantaiką ir ginčus, vardo. Jei sofizmas siekė įtikinti … [Skaityti toliau…]
V amžiuje prieš mūsų erą Atėnų gatvės ir agoros prisipildė naujo tipo intelektualų. Kol senieji filosofai bandė įminti visatos kilmės paslaptis stebėdami žvaigždes ar vandenį, šie vyrai – sofistai (σοφισταί, angl. sophists) – domėjosi kai kuo kur kas praktiškesniu: žmogumi, jo kalba ir galia įtikinti. Jie mokė, kaip kalbėti taip, kad atrodytum teisus net tada, … [Skaityti toliau…]
Achilas – tai vienas iš žymiausių herojų senovės Graikijos mitologijoje, garsus kaip drąsus, galingas karys ir pagrindinė figūra Trojos karo mituose. Jis yra pagrindinis Homero epinės poemos „Iliada“ veikėjas, o jo istorija ir likimas tapo simboliais, atspindinčiais žmogaus jėgą, aistras ir pažeidžiamumą. Pagal mitologiją, Achilas buvo mirtingos moters Tetidės ir jūrų dievo Pelejo sūnus. Norėdama … [Skaityti toliau…]
Asklepijo lazda yra vienas iš seniausių ir geriausiai atpažįstamų medicinos simbolių, kuris dažnai naudojamas šiuolaikinėje sveikatos priežiūroje, norint simbolizuoti gydytojų ir medicinos profesijų misiją – rūpintis žmogaus sveikata. Šis simbolis kyla iš senovės Graikijos mitologijos, o jo kilmė glaudžiai susijusi su dievu Asklepiju, kuris buvo laikomas medicinos globėju ir gydytojo dievu. Pagal graikų mitus, Asklepijas … [Skaityti toliau…]
Teodicėja yra teologinis ir filosofinis bandymas paaiškinti, kaip visagalis ir gailestingas Dievas gali leisti egzistuoti blogį ir kančią pasaulyje. Šis klausimas, dar žinomas kaip “Dievo problema”, ilgą laiką užsiėmė tiek religiniais mąstytojais, tiek filosofais, siekiančiais suderinti tikėjimą Dievo gerumu su kasdienio gyvenimo realijomis, tokiais kaip kančia, ligos ir neteisybė. Terminas “teodicėja” kilo iš graikų kalbos … [Skaityti toliau…]