Egzegetai gilinasi į Šventojo Rašto tekstus, siekdami suprasti jų prasmę, kilmę ir istorinį kontekstą. Tokie tyrinėtojai stengiasi atskleisti, kaip Biblijos autoriai perteikė pagrindines tikėjimo tiesas, kokią įtaką aplinka turėjo jų mąstymui ir kokiais literatūriniais būdais pasakojimai buvo perteikiami. Vieni orientuojasi į kalbinius niuansus, kiti daugiau dėmesio skiria archeologiniams radiniams ar to meto socialinėms aplinkybėms, tačiau … [Skaityti toliau…]
Alyvų kalnas stovi į rytus nuo Jeruzalės senamiesčio. Tai aukštuma, apaugusi senais medžiais, iš kurios galima matyti miestą ir jo svarbiausias šventoves. Vardas kilo dėl augusių alyvmedžių gausos, kurie suteikė aplinkai jaukų šešėlį ir buvo plačiai naudojami vietos gyventojų kasdieniame gyvenime. Senovės laikais ant kalno žmonės rinkdavosi poilsiui bei maldai, o vėlesnė krikščionybės istorija pavertė … [Skaityti toliau…]
Kerygma reiškia ankstyvąjį Krikščionybės mokymą, apimantį Jėzaus Kristaus gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą kaip atpirkimo pradžią. Graikiškas terminas verčiamas „pranešimas“ arba „skelbimas“, o pirminis turinys dažnai pateikiamas per Evangeliją. Jėzaus mokiniai laikė kerygmą svarbiausiu pamokslo elementu, perduodamu žodžiu ir vėliau užrašomu, kad tikėjimas plistų bendruomenėse. Toks akcentas leido suvokti, jog Dievo malonė gali tapti artima kiekvienam, … [Skaityti toliau…]
Aušros Vartai stovi Vilniaus senamiestyje, išsiskirdami istorine ir dvasine reikšme. Kaip miesto gynybinės sienos dalis, tai yra vieni seniausių vartų, saugančių sostinės paveldą. Vartai laikomi ne tik architektūriniu paminklu, bet ir krikščionišku traukos centru. Piligrimai iš skirtingų regionų plūsta ten, norėdami pasimelsti prieš Mergelės Marijos gailestingumo paveikslą, kuris kabo koplyčioje aukščiau vartų arkos. Pasakojama, kad … [Skaityti toliau…]
Straipsnio pavadinimas: „Gyvenimo vynuogynas ir tikėjimo stebuklai“ Straipsnis: Gyvenimas dažnai primena vynuogyną, kurį tenka nuolat prižiūrėti, ravėti piktžoles, apsaugoti nuo audrų ir tikėtis, kad atėjus laikui jis užaugins saldžias vynuoges. Tačiau kaip elgtis, kai vietoje jų randame tik rūgštuoges? Biblijoje vynuogyno metafora dažnai naudojama apibūdinti žmogaus santykį su Dievu ir pastangas gyventi prasmingai. Tačiau viena … [Skaityti toliau…]
Steponas minimas Apaštalų darbų knygoje kaip vienas iš pirmųjų septynių diakonų, paskirtų rūpintis tikinčiųjų bendruomene. Tie vyrai buvo pašaukti padėti apaštalams, kad šie galėtų dar labiau sutelkti dėmesį į žodžio skelbimą ir maldą. Steponas išsiskyrė tvirtu tikėjimu ir išmintimi, todėl daugelis greitai pastebėjo jo dvasinį veržlumą. Kai kurie religiniai vadovai jautėsi suglumę, stebėdami jo užsidegimą … [Skaityti toliau…]
Malko ausis minima Evangelijoje pagal Joną, kur aprašomas netikėtas įvykis Jėzaus sulaikymo naktyje. Vyriausiojo kunigo tarnas patyrė sužalojimą, kai vienas iš Jėzaus artimiausių palydovų nusprendė priešintis atėjusiems kareiviams. Tenka pastebėti, kad apaštalų drąsa kartais būdavo sumišusi su žmogiškomis silpnybėmis, todėl šioje scenoje mokinys išsitraukė kardą. Evangelijos liudija, jog nukentėjo ausis, priklausiusi tarnui, vadinamam Malku. Nesunku … [Skaityti toliau…]
Osana laikomas ypatingu žodžiu, užrašytu Evangelijose, kuriose minimas Jėzaus triumfinis atėjimas į Jeruzalę. Pats terminas siejamas su hebrajiška išraiška “hosianna” – maldavimu išgelbėti arba prašymu suteikti išganymą. Rytietiškoje kalbinėje aplinkoje žodžio reikšmė turėjo prasmę, artimą maldai “prašome, gelbėk mus”. Krikščionių bendruomenės kontekste Osana asocijuojamas su džiugiu pagarbinimu ir Viešpaties šlovinimu. Tekstuose, kuriuose pasakojama apie Jėzaus … [Skaityti toliau…]
Trijų išminčių kelionė aprašoma Evangelijoje pagal Matą. Pasak tradicijos, jie atvyko iš rytų regionų, sekdami ypatingu dangaus reiškiniu. Tų asmenų kelias susietas su tikėjimu, kad gimė svarbus Karalius, galintis įnešti naujų vėjų į Judaikos tautos istoriją. Pasakojime matyti, jog dangaus šviesa vedė juos iki Jeruzalės apylinkių, kur išminčiai pirmiausia ėjo pas Erodą, norėdami sužinoti apie … [Skaityti toliau…]
Erodo karalystė buvo susijusi su Judejos istorija laikotarpiu, kai didelę įtaką regionui darė Romos imperija. Valdant Erodui Didžiajam, teritorija buvo valdoma gana griežta ranka, tačiau tuo pat metu klestėjo statybų, kultūros bei ekonomikos srityse. Erodas gimė maždaug 73 metais prieš Kristų ir gavo valdžios postą, sudarius sąjungą su Roma. Erodas pasižymėjo diplomatija, gebėjimu užsitikrinti lojalumą … [Skaityti toliau…]