Jėzaus pasirodymų mokiniams tema yra reikšminga, kai svarstoma krikščioniškojo tikėjimo esmė ir faktiniai prisikėlimo įrodymai. Evangelijų tekstai pasakoja apie įvairius pasirodymus, kurių metu prisikėlęs Mokytojas bendravo su savo sekėjais. Kai kurie abejoja, ar tokie įvykiai galėjo būti realūs. Iškeliamas klausimas dėl galimų kolektyvinių haliucinacijų ar subjektyvių išgyvenimų, tačiau bendras pasakojimų pobūdis bei liudytojų skaičius rodo … [Skaityti toliau…]
Tuščias kapas evangelijose pristatomas kaip ypatingas Jėzaus prisikėlimo ženklas. Evangelistai nurodo, kad mokiniai drauge su kitais artimais asmenimis, atėjus ankstyvam rytui, neberado Jėzaus kūno kapavietėje. Krikščioniška tradicija laiko tai esminiu įvykiu, žyminčiu, kad nukryžiuotas Mokytojas peržengė mirties ribas ir atvėrė kelią naujam gyvenimui. Nepaisant to, nuo seniausių laikų atsirado įvairių aiškinimų, kaip paaiškinti tuštumą, su … [Skaityti toliau…]
C. S. Lewis yra žinomas rašytojas, kurio kūriniai siejami su krikščioniškuoju mąstymu ir vaizduotės pasauliu. Jo sukurta „Narnijos kronikų“ serija dažnai laikoma alegorija, padedančia suvokti krikščioniškąsias tiesas apie meilę, atpirkimą ir dieviškąjį planą. Tarp vaikams skirtų nuotykių pasakojimų įterpiamas dvasinis pasaulis, kur pagrindinis veikėjas – liūtas Aslanas – įkūnija Kristaus savybes ir jungia žemiškus įvykius … [Skaityti toliau…]
Priimti mane – priimti Dievą yra trumpa, tačiau gilios prasmės frazė, aptinkama Evangelijoje. Ji atskleidžia Kristaus tapatybę ir kviečia įsižiūrėti į dvasinio ryšio su Kūrėju galimybę. Tokia ištara kalba apie vienybę tarp Dievo ir žmonijos per Jėzų, kuris, būdamas Dievo Sūnus, kviečia atpažinti meilės jėgą bei atsiverti malonei, pakeičiančiai žmogaus širdį. Evangelijos pasakojimuose Kristus moko, … [Skaityti toliau…]
Tukididas gyveno V amžiuje prieš Kristų ir laikomas vienu pirmųjų istorikų, taikiusiu kritinį metodą, kuris rėmėsi liudijimais bei racionaliu įvykių vertinimu. Jo parašytas veikalas apie Peloponeso karą vadinamas reikšmingu indėliu į istorijos mokslą, nes autorius siekė objektyvumo, vengė mitinių paaiškinimų ir rėmėsi tiesiogine savo epochos patirtimi. Pasak aiškinimų, Tukididą ypač domino žmonių veiksmai konfliktų metu, … [Skaityti toliau…]
Herodotas, gyvenęs V a. prieš Kristų, gimė Halikarnase ir jau senovėje pelnė pripažinimą kaip įvykių pasakotojas, gebėjęs išanalizuoti senovės pasaulio papročius, konfliktus bei kelionių metu girdėtus liudijimus. Jo kūrinys dažniausiai vadinamas „Istorija“, nors pats autorius tekste vartojo terminą, kurį būtų galima sieti su žodžiu „tyrimas“. Toks pavadinimas atskleidžia, kad autorius neapsiribojo vien politiniais įvykiais: jam … [Skaityti toliau…]
Gajus Svetonijus Trankvilas, gimęs apie 70-uosius metus ir miręs apie 130-uosius, dirbo Romos imperatorių rūmuose, kur atliko raštininko bei archyvaro pareigas. Toks darbas leido prieiti prie oficialių dokumentų, laiškų, archyvų, todėl jo parašytas tekstas, dažnai vadinamas „Dvylikos cezarių gyvenimais“ (lotyniškai De vita Caesarum), suteikia istorinės, politinės, kultūrinės informacijos apie Romos valdovus nuo Julijaus Cezario iki … [Skaityti toliau…]
Publijus Kornelijus Tacitas (lot. Publius Cornelius Tacitus), gyvenęs I a. pab. – II a. pr. Kr., laikomas vienu žymiausių romėnų istorikų ir oratorių. Jo pagrindiniai istoriniai veikalai – „Metraščiai“ (lot. Annales) ir „Istorija“ (lot. Historiae). „Metraščiai“ apima Romos imperatorių nuo Augusto mirties (14 m. po Kr.) iki Nerono valdymo (68 m. po Kr.) laikotarpį, nors … [Skaityti toliau…]
Romėnų istorikai Tacitas ir Svetonijus minimi kaip vieni seniausių nekrikščioniškų šaltinių, pateikiančių užuominų apie Jėzų ar bent apie ankstyvąją krikščionių bendruomenę. Tacito veikalas „Metraščiai“ (lot. „Annales“), parašytas apie II amžiaus pradžią, o Svetonijaus tekstai (ypač „Cezarių gyvenimai“) suteikia žvilgsnį į anuometinę Romos imperiją, jos valdovų valdymą bei įvairias religines grupes. Šie paminėjimai nėra itin išsamūs, … [Skaityti toliau…]
Aš esu gyvybės duona – tai ištara, kurią galima rasti Evangelijoje pagal Joną. Pasak pasakojimo, Jėzus atskleidė, kad Jame glūdi dvasinė maitintojo galia, suteikianti tikrąjį pasitenkinimą sielai. Tie žodžiai dažnai nagrinėjami per pamokslus ar biblinius užsiėmimus, siekiant atpažinti dievišką kvietimą išmokti pasitikėti Juo visose gyvenimo sferose. Krikščioniškas tikėjimas primena, kad Žmogaus Sūnus atėjo, jog dovanotų … [Skaityti toliau…]