Evangelijoje pagal Luką (Lk 4,1–13) pateikiamas vienas paslaptingiausių ir dramatiškiausių epizodų – Jėzaus gundymas dykumoje. Po krikšto Jordano upėje, Šventosios Dvasios vedamas, Jėzus pasitraukia į dykumą, kur keturiasdešimt dienų pasninkauja. Ten Jį aplanko velnias – ne kaip rėkiantis demonas ar grasinantis pabaisa, bet kaip išradingas manipuliatorius, subtilus viliojančio tono balsas. Vienas iš gundymų skamba taip: … [Skaityti toliau…]
Šiandienos pasaulyje pasirinkti skaistumo kelią atrodo drąsus ir netikėtas sprendimas. Daugelis moterų, jaučiančių trauką šiam gyvenimo būdui, tuo pat metu susiduria su abejonėmis ir klausimais – ar tai tikrai mano kelias? Ar pajėgsiu išlikti skaisti? Ką tai reiškia mano moteriškumui, mano gyvenimo pilnatvei? Šv. Ambraziejus savo veikale „De Virginitate“ („Apie mergelystę“) pabrėžia, kad skaistumas nėra … [Skaityti toliau…]
Visoje Europoje, ypač Airijoje, Anglijoje, Škotijoje ir Šiaurės Ispanijoje, ant viduramžių bažnyčių, pilių ir kitų statinių galima rasti neįprastų akmeninių skulptūrų, vadinamų „Sheela-na-Gig“. Šios figūros vaizduoja plikas moteris, dažnai groteskiškos išvaizdos, rankomis praskleidžiančias savo lytinius organus. Neretai jos išraižytos su perdėtai didelėmis genitalijomis, kaulėtu kūnu ir išraiškingais, kartais bauginančiais veidais. Montuojamos virš durų ar ant … [Skaityti toliau…]
Kinų mitologijoje nėra griežtos ribos tarp dievų, dvasių ir žmonių. Čia dieviškumas – tai ne amžinas statusas, o pasiekiamas laipsnis. Daugelis dievų buvę žmonės, paaukštinti į dievybes už nuopelnus – karvedžiai, išminčiai ar net ištikimi valstiečiai. Ši tradicija sujungia taoistinius nemirtinguosius, budistinius bodhisatvas ir senuosius liaudies tikėjimus į vieną gyvą sistemą, kur dvasios dalyvauja žmonių … [Skaityti toliau…]
Šią encikliką 1775 m. gruodžio 25 d. paskelbė popiežius Pijus VI, vos pradėjęs savo pontifikatą. Tai buvo pirmoji jo, kaip popiežiaus, enciklika – tarsi programinis kreipimasis į visą Katalikų Bažnyčią, išplatintas Kalėdų dieną, kai simboliškai pradedamas naujas Bažnyčios istorijos etapas. Enciklika lietuviškai dažniausiai vadinama „Neišmatuojamoji dieviškoji išmintis“, rečiau pasitaiko vertimai „Nesuvokiama Dievo išmintis“ ar „Dieviškosios … [Skaityti toliau…]
Heraklis, graikų mitologijos didvyris, žinomas romėnams kaip Herkulis, yra ne tik raumenų kalnas, bet ir simbolis žmogaus, kovojančio su likimu, dievų rūstybe ir savo paties silpnybėmis. Jo 12 žygdarbių, paskirtų karaliaus Euristejo, turėjo būti neįveikiami, tačiau Heraklis, ginkluotas stiprybe, išradingumu ir užsispyrimu, juos atliko, tapdamas legenda. Heraklis, Dzeuso ir mirtingosios Alkmenės sūnus, nuo gimimo buvo … [Skaityti toliau…]
Šiuolaikinėje visuomenėje religinės bendruomenės veikia ne tik kaip dvasinio gyvenimo centrai, bet ir kaip nevyriausybinės organizacijos, užsiimančios įvairiomis socialinėmis bei kultūrinėmis veiklomis. Dėl to kyla klausimų, kokios mokestinės prievolės joms taikomos, ar jos moka tokius pačius mokesčius kaip verslo įmonės, ar gali naudotis tam tikromis lengvatomis. Įvairiose šalyse susiformavusios skirtingos praktikos, tačiau remiantis Lietuvos ir … [Skaityti toliau…]
Šis klausimas iškyla daugeliui tikinčiųjų ir domisi ne tik katalikai, bet ir kitų konfesijų krikščionys ar dvasinių ieškojimų keliu einantys žmonės. Nors nėra griežto visiems vienodo grafiko, pagal kurį privalu lankytis bažnyčioje, tradicinės Katalikų Bažnyčios mokymas ir praktika siūlo kelias gaires, padedančias palaikyti gyvą tikėjimo ryšį. 1. Sekmadienio Mišios – privalomasis tikinčiųjų susitikimas Katalikų Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Terminas „penitentas“ (lot. paenitens) Katalikų Bažnyčios kontekste nusako žmogų, kuris nuoširdžiai atgailauja už savo nuodėmes ir kreipiasi į Dievą, ieškodamas dvasinio išganymo. Nors žodis „penitentas“ dažniausiai vartojamas apibūdinti asmenį, ateinantį atlikti išpažinties sakramento, platesne prasme jis taikomas visiems tikintiesiems, nuoširdžiai siekiantiems apvalyti savo sąžinę, pataisyti gyvenimo kryptį bei patirti dvasinį atnaujinimą. Trumpa sąvokos kilmė Penitentas … [Skaityti toliau…]
Išpažinties antspaudas – tai Katalikų Bažnyčios teologijoje bei teisėje esminis konfidencialumo principas, užtikrinantis absoliučią nuodėmių išpažinimo paslaptį. Šis principas reikalauja, kad kunigas arba bet kuris kitas asmuo, išgirdęs išpažinties turinį, niekada neatskleistų jokių detalių apie tai, kas jiems buvo pasakyta išpažinties sakramento metu. Teisinis pagrindas Pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisę (ypač Kanoną Nr. 983 ir … [Skaityti toliau…]