Galileo Galilei gimė 1564 m. Pizos mieste, Italijoje. Jis buvo vienas ryškiausių mokslo revoliucijos veikėjų. Pradėjęs studijuoti mediciną Pizos universitete, netrukus susižavėjo matematika ir fizika. Jo ankstyvieji tyrimai daugiausia buvo skirti judėjimo dėsniams. Tačiau pasaulinę šlovę Galileo pelnė astronomijoje. 1609 m. jis tobulino teleskopą ir pirmasis žmogaus istorijoje stebėjo Jupiterio palydovus, Veneros fazes, Saulės dėmes … [Skaityti toliau…]
Žakas de Molė gimė apie 1244–1250 m. Molė šeimoje, smulkių bajorų giminėje, Franche-Comté regione, Burgundijoje (dabartinė Prancūzija). Apie jo ankstyvąjį gyvenimą žinoma nedaug, tačiau, kaip ir daugelis to meto jaunų bajorų, jis buvo auklėjamas krikščioniškosios riterystės dvasioje, kurioje garbė, tikėjimas ir tarnystė buvo pagrindinės vertybės. Apie 1265 m., būdamas dvidešimties, Žakas prisijungė prie Tamplierių ordino … [Skaityti toliau…]
Kornelijus Jansenas (1585–1638) – olandų teologas ir vyskupas, kurio darbai padėjo pagrindą jansenizmo judėjimui, pabrėžusiam šv. Augustino mokymą apie Dievo malonę ir žmogaus nuodėmingumą. Jo knyga Augustinus sukėlė teologines diskusijas ir konfliktus su Romos katalikų bažnyčia, bet taip pat įkvėpė reformų siekius. Janseno idėjos apie Dievo valią ir malonę išlieka svarbios tyrinėjant tikėjimo ir žmogaus … [Skaityti toliau…]
Zigmundas Froidas (1856–1939) – austrų neurologas ir psichoanalizės kūrėjas, kurio idėjos apie pasąmonę, sapnus ir žmogaus psichiką pakeitė psichologijos ir kultūros istoriją. Jo darbai, tokie kaip „Sapnų aiškinimas“ ar „Religijos ateitis“, išlieka aktualūs, tačiau Froidas buvo ir kontroversiška figūra, ypač dėl savo kritiško požiūrio į religiją. Kaip ateistas, jis laikė tikėjimą Dievu psichologine iliuzija, kylančia … [Skaityti toliau…]
Michaelas Faradėjus (1791–1867) – vienas įtakingiausių XIX a. mokslininkų, padėjęs pagrindą elektromagnetizmo mokslui ir šiuolaikinėms technologijoms. Jo atradimai apie elektros ir magnetizmo sąveiką pakeitė pasaulį, tačiau Faradėjus buvo ne tik mokslininkas, bet ir giliai tikintis žmogus, matęs gamtos dėsnius kaip Dievo kūrinijos grožio atspindį. Michaelas Faradėjus gimė 1791 m. rugsėjo 22 d. Niingtono Batsyje, Londone, … [Skaityti toliau…]
Gregoras Mendelis (1822–1884) – austrų mokslininkas ir vienuolis, laikomas šiuolaikinės genetikos tėvu. Jo eksperimentai su žirniais atskleidė paveldimumo dėsnius, kurie tapo biologijos pamatu, tačiau Mendelis buvo ne tik mokslininkas, bet ir giliai tikintis žmogus, matęs savo tyrimus kaip būdą suprasti Dievo kūrinijos tvarką. Gregoras Johanas Mendelis gimė 1822 m. liepos 20 d. Hynčicėje, tuometinėje Austrijos … [Skaityti toliau…]
Blezas Paskalis (1623–1662) – prancūzų matematikas, fizikas, išradėjas ir filosofas, kurio gyvenimas sujungė mokslinį genialumą su giliu dvasiniu ieškojimu. Jo atradimai padėjo pagrindą šiuolaikinei matematikai ir fizikai, o teologiniai raštai, ypač „Mintys“ (Pensées), tapo krikščioniškos minties šedevru. Paskalio kelias nuo skeptiško proto iki karšto tikėjimo atskleidžia, kaip mokslas ir Dievas gali susitikti žmogaus širdyje. Blezas … [Skaityti toliau…]
Mečislovas Reinys (1884–1953) – Lietuvos katalikų arkivyskupas, teologas, filosofas ir visuomenės veikėjas, kurio gyvenimas tapo tikėjimo ir ištvermės simboliu. Kalintas sovietų už „antisovietinę veiklą“, iš tiesų jis kentėjo dėl nepalaužiamo atsidavimo Dievui ir Bažnyčiai, miręs Vladimiro kalėjime. Jo auka ir darbai, nuo pedagogikos iki diplomatijos, paliko neišdildomą pėdsaką Lietuvos dvasinėje istorijoje. Istorija: nuo Madagaskaro kaimo … [Skaityti toliau…]
Pavelas Florenskis (1882–1937) – šventasis kunigas, teologas, filosofas ir mokslininkas – yra viena ryškiausių XX a. Rusijos dvasinių figūrų. Jo gyvenimas, sujungęs gilų tikėjimą, intelektualinį genialumą ir kankinio auką, tapo švyturiu tiems, kurie ieško prasmės tarp mokslo ir dvasingumo. Sušaudytas 1937 m. Solovkų lageryje, Florenskis paliko palikimą, kuris iki šiol įkvepia savo išmintimi ir drąsa. … [Skaityti toliau…]
Patriarchas Tichonas (Vasilijus Ivanovičius Belavinas, 1865–1925) yra viena ryškiausių Rusijos stačiatikių bažnyčios figūrų XX a., vadovavęs bažnyčiai per revoliucijų, pilietinio karo ir religinio persekiojimo audras. Jo gyvenimas – tai tikėjimo, tarnystės ir drąsos liudijimas, išbandytas vienu sunkiausių laikotarpių Rusijos istorijoje. Vasilijus Belavinas gimė 1865 m. sausio 19 d. Pskovo gubernijos Toropeco mieste, dvasininko šeimoje. Nuo … [Skaityti toliau…]
Bartas D. Ehrmanas (Bart D. Ehrman) – šiuolaikinis amerikiečių Biblijos tekstų istorikas, Naujojo Testamento tyrinėtojas ir bestselerių autorius, žinomas dėl savo darbų, analizuojančių, kaip Biblijos tekstų perrašinėjimas per amžius paveikė jų prasmę ir mokymus. Jo knygos, tokios kaip Jėzaus klaidingas citavimas (Misquoting Jesus, 2005) ir Kaip Jėzus tapo Dievu (How Jesus Became God, 2014), populiarina … [Skaityti toliau…]
Kristoferis Hičensas (Christopheris Hitchensas, Christopher Hitchens) – britų-amerikiečių žurnalistas, rašytojas, literatūros kritikas ir vienas ryškiausių „naujųjų ateistų“ judėjimo atstovų, kartu su Ričardu Daukinsu, Samu Harisu ir Danieliu Dennettu. Jo knyga Dievas nėra didis (God Is Not Great: How Religion Poisons Everything, 2007) tapo bestseleriu, kuriame jis aršiai kritikavo religiją kaip moralės, mokslo ir žmogaus laisvės … [Skaityti toliau…]