Idrisas (arab. إدريس, Idrīs) yra vienas iš Korane minimų pranašų, dažnai tapatinamas su bibliniu Enochu (Enoch). Jis laikomas antruoju pranašu po Adomo ir labai gerbiamas tiek islame, tiek judaizmo ir krikščionybės tradicijose. Korane Idrisas minimas du kartus (19:56–57 ir 21:85–86), tačiau jo gyvenimas aprašytas labai glaustai. Vėlesnėse islamiškose legendose ir aiškinimuose Idrisas tampa mistinės išminties, … [Skaityti toliau…]
Jalaluddin Rumi (pers. جلالالدین محمد رومی, Džalaluddin Mohammad Rumi; 1207 m. rugsėjo 30 d. – 1273 m. gruodžio 17 d.), dažnai vadinamas tiesiog Rumi arba Mevlana („Mūsų mokytojas“), yra vienas žymiausių sufijų poetų, mistikų ir islamo mokslininkų. Gimęs Balkhe (dabartinis Afganistanas, tuomet Persijos Chorasano dalis), Rumi didžiąją gyvenimo dalį praleido Konyje (dabartinė Turkija), kur tapo … [Skaityti toliau…]
Antanas Maceina (1908–1987) – vienas žymiausių XX a. Lietuvos intelektualų, filosofas, teologas, poetas ir kultūros mąstytojas, kurio darbai giliai nagrinėjo tikėjimo, tautos ir žmogaus egzistencijos klausimus. Tęsdamas Stasio Šalkauskio krikščioniškosios kultūros sintezės idėjas, Maceina jas praturtino egzistencine filosofija ir asmenine perspektyva, pabrėždamas religijos ir kultūros dialogą. Jo veikalai, tokie kaip „Niekšybės paslaptis“ ir „Prasmė ir … [Skaityti toliau…]
Stasys Šalkauskis (1886–1941) – vienas ryškiausių XX a. Lietuvos intelektualų, filosofas, teologas, pedagogas ir katalikų mąstytojas, kurio darbai padėjo pagrindą moderniai lietuvių filosofinei minčiai ir tautinei savimonei. Jo sukurta „krikščioniškosios kultūros sintezės“ teorija, derindama Vakarų racionalumą, krikščioniškas vertybes ir lietuvišką dvasinį paveldą, tapo svarbiu orientyru tarpukario Lietuvos kultūriniam ir dvasiniam gyvenimui. Kaip Vytauto Didžiojo universiteto … [Skaityti toliau…]
Motiejus Kazimieras Valančius (1801–1875) – viena ryškiausių XIX a. Lietuvos asmenybių, Žemaičių vyskupas, teologas, rašytojas, istorikas, švietėjas ir blaivybės sąjūdžio pradininkas. Jo darbai padėjo pagrindą lietuvių tautiniam atgimimui, o literatūrinė ir visuomeninė veikla prisidėjo prie lietuvių kalbos, kultūros ir katalikybės išsaugojimo sudėtingu carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu. Valančius ne tik stiprino Katalikų Bažnyčios pozicijas, bet ir … [Skaityti toliau…]
Nestorianizmas yra krikščioniškas teologinis mokymas, pavadintas pagal Konstantinopolio patriarchą Nestorijų (386–apie 451 m.), kuris V a. akcentavo griežtą Jėzaus Kristaus dieviškosios ir žmogiškosios prigimties atskyrimą. Nestorianizmas teigia, kad Jėzus Kristus turi dvi atskiras prigimtis – dieviškąją (Logos) ir žmogiškąją – kurios egzistuoja viename asmenyje, tačiau nėra visiškai sujungtos. Šis mokymas taip pat pabrėžia, kad Mergelei … [Skaityti toliau…]
Ferencas Dávidas (apie 1520–1579 m.), taip pat žinomas kaip Franciscus Davidis arba Dávid Ferenc, buvo Transilvanijos unitarizmo pradininkas, teologas ir reformatorius, kurio idėjos padėjo pagrindą religinei tolerancijai Europoje. Jo darbai ir įsitikinimai, ypač susiję su Trejybės doktrinos atmetimu, turėjo didelę įtaką ne tik Transilvanijoje, bet ir platesniame protestantų reformacijos kontekste. Dávidą dažnai sieja su fraze … [Skaityti toliau…]
Gimęs 1504 m. lapkričio 13 d. Marburge, Pilypas I Hesietis, dar vadinamas Didžiuoju, buvo vienas jauniausių ir ryškiausių Reformacijos laikų politinių figūrų. Jis mirė 1567 m. kovo 31 d. Kasselyje, palikęs sudėtingą, bet svarbų palikimą tiek Vokietijos, tiek visos Europos religinei istorijai. Vos penkiolikos sulaukęs, Pilypas paveldėjo Hesenos landgrafo titulą. Nors valdovai tokio amžiaus dažniau … [Skaityti toliau…]
Jonas Oikolampadijus (lot. Johannes Oecolampadius, tikrasis vardas Johannes Heussgen, Jonas Heusgenas, 1482–1531) buvo vienas svarbiausių XVI a. protestantų reformatorių, humanistas ir teologas, vadovavęs Reformacijai Bazelyje, Šveicarijoje. Jo pavardė, kilusi iš vokiško „Hussgen“ arba „Heussgen“, buvo graikiškai išversta kaip „Oikolampádios“ (iš οἶκος – „namas“ ir λαμπάς – „lempa“), o vėliau lotynizuota į „Oecolampadius“, reiškianti „namų šviesa“. … [Skaityti toliau…]
Michailas Aleksandrovičius Bakuninas gimė 1814 m. gegužės 30 d. Priamuchino dvare, Tverės gubernijoje, Rusijoje, bajorų šeimoje. Jo tėvas buvo liberalių pažiūrų dvarininkas, skatinęs vaikų išsilavinimą. Jaunystėje Bakuninas mokėsi karo mokykloje Sankt Peterburge ir trumpai tarnavo Rusijos armijoje, tačiau 1835 m. metė tarnybą, nusivylęs kariuomenės disciplina ir carine sistema. 1840 m. jis išvyko į Maskvą, kur … [Skaityti toliau…]
Huldrychas Cvinglis (vok. Huldrych Zwingli, 1484 m. sausio 1 d. Wildhaus, Šveicarija – 1531 m. spalio 11 d. Kappel am Albis, Šveicarija) buvo šveicarų teologas, kunigas, reformatorius ir vienas pagrindinių protestantų Reformacijos veikėjų. Jis laikomas reformatų bažnyčios, kuri vėliau tapo kalvinizmo pagrindu, pradininku. Skirtingai nei Martynas Liuteris, Cvinglis pabrėžė griežtą Biblijos autoritetą ir simbolinį sakramentų … [Skaityti toliau…]
Jozuė yra viena iš ryškiausių Senojo Testamento figūrų, žinomas kaip Mozės įpėdinis, izraelitų vadas ir Pažado žemės (Kanaano) užkariautojas. Jo gyvenimas ir darbai, aprašyti Biblijos „Jozuės knygoje“, yra ne tik istorinis pasakojimas, bet ir teologinis liudijimas apie Dievo ištikimybę savo tautai. Jozuės vardas hebrajiškai yra Yehoshua (יְהוֹשֻׁעַ), kas reiškia „Viešpats yra išgelbėjimas“. Graikiškai šis vardas … [Skaityti toliau…]