Katarai (Cathars, iš graikų katharos – „tyras“) buvo XII–XIII a. krikščionių religinis judėjimas, paplitęs Pietų Prancūzijoje (ypač Langedoke), Šiaurės Italijoje ir kitose Vakarų Europos dalyse. Jie kritikavo Romos katalikų bažnyčios turtus, mokymus apie skaistyklą, sakramentus ir kitus doktrininius aspektus, laikydami save tikrąja krikščionių bažnyčia, gyvenančia pagal apaštališką paprastumą. Katarai buvo dualistai, tikėję gėrio ir blogio … [Skaityti toliau…]
Celsas (II a. po Kr.) buvo graikų filosofas, vienas pirmųjų žinomų krikščionybės kritikų, kurio veikalas Tikrasis žodis (Alēthēs Logos) tapo svarbiu ankstyvosios krikščionybės oponentų tekstu. Jis kritikavo krikščionybę kaip neišsilavinusių, paprastų žmonių religiją, laikydamas ją iracionalia ir pavojinga Romos visuomenei. Jo argumentams atsakė krikščionių apologetas Origenas savo veikale Prieš Celsą (Contra Celsum), kuris išsaugojo daugumą … [Skaityti toliau…]
Protagoras (apie 490–420 m. pr. Kr.) – senovės Graikijos filosofas, vienas žymiausių sofistų, garsėjęs savo reliatyvizmo doktrina ir posakiu „Žmogus yra visų dalykų matas“. Jo mokymai apie žinojimą, etiką ir religiją buvo novatoriški, tačiau dėl skepticizmo dievų atžvilgiu jis susilaukė prieštaringų vertinimų. Protagoras gimė apie 490 m. pr. Kr. Abdėroje, Trakijoje (dabartinė Šiaurės Graikija). Apie … [Skaityti toliau…]
Epikūras (341–270 m. pr. Kr.) – senovės Graikijos filosofas, hedonizmo pradininkas ir epikūrizmo mokyklos įkūrėjas, kurio mokymai apie laimę, malonumą ir gyvenimo prasmę turėjo ilgalaikę įtaką filosofijai. Jo požiūris į dievus ir religiją buvo unikalus, pabrėžiantis racionalumą ir laisvę nuo baimės. Epikūras gimė 341 m. pr. Kr. Samo saloje, Egėjo jūroje, kuri tuo metu buvo … [Skaityti toliau…]
Išbi-Benobas (Yishbi-Benob, hebrajiškai יִשְׁבִּי בְּנוֹב) yra sudurtinis vardas. Žodžio kilmė ir reikšmė: Galima reikšmė:„Gyventojas iš Nob“ arba „tas, kuris yra iš Nob“. Tačiau kai kurie biblistai mano, kad Benob gali būti ne vietovės pavadinimas, o teksto iškraipymas vėlesniuose rankraščiuose. Septuagintos (graikiško vertimo) versijoje tas pats vardas atrodo skirtingai, o kai kurie komentatoriai netgi spėja, kad … [Skaityti toliau…]
Ogas, Bašano karalius, yra viena ryškiausių milžiniškų figūrų Senajame Testamente, aprašomas kaip paskutinis rafaimų karalių, galingos milžinų giminės, atstovas. Jo įspūdinga geležinė lova, kurios ilgis siekė apie 4 metrus, tapo materialiu jo didybės simboliu (Pakartoto Įstatymo 3:11). Gyvenęs Transjordanijos regione, Ogas buvo ne tik fizinis milžinas, bet ir galingas karalius, kurio nugalėjimas izraelitų rankomis tapo … [Skaityti toliau…]
Chamas – vienas iš trijų Nojaus sūnų, minimas Pradžios knygoje. Jo vardas hebrajų kalba (Ham, חָם) reiškia „karštas“ arba „tamsus“. Kartu su broliais Semu ir Jafetu jis išgyveno pasaulinį tvaną ir tapo vienas iš žmonijos tautų protėvių. Pagal Biblijos pasakojimą, Chamas nepagarbiai pasielgė su savo tėvu Nojumi, kai šis buvo apsvaigęs ir nuogas. Dėl šio … [Skaityti toliau…]
Matas Talbotas (Matt Talbot) (1856 m. gegužės 2 d. – 1925 m. birželio 7 d.) buvo airių darbininkas, gyvenęs Dubline, Airijoje. Jis yra žinomas dėl savo dramatiško atsivertimo iš sunkaus alkoholizmo į giliai pamaldų ir asketišką gyvenimą. Katalikų Bažnyčia jį gerbia kaip Dievo tarną, o jo kanonizacijos procesas tebevyksta. Matt Talbot laikomas priklausomybių turinčiųjų globėju, … [Skaityti toliau…]
Rahaba yra intriguojanti Senojo Testamento figūra, minima Jozės knygoje (Joz 2, 6:17–25), kurios istorija atskleidžia sudėtingą Dievo malonės, atgailos ir išganymo temą. Ji garsėja kaip Jericho prostitutė, padėjusi izraelitų šnipams, ir dėl savo tikėjimo bei veiksmų tapo išgelbėta bei netgi Jėzaus Kristaus protėve. Rahaba gyveno Jericho mieste, kuris buvo vienas pirmųjų kanaaniečių miestų, kurį izraelitai … [Skaityti toliau…]
Marija Magdalena (Marija Magdalietė) yra viena iš labiausiai žinomų ir kartu paslaptingiausių Naujojo Testamento figūrų. Ji dažnai minima kaip Jėzaus Kristaus pasekėja, tačiau jos gyvenimas ir vaidmuo apipintas įvairiomis interpretacijomis, legendomis bei teologiniais ginčais. Marija Magdalena yra pirmą kartą paminėta Luko evangelijoje (Lk 8, 2–3), kur sakoma, kad iš jos Jėzus išvarė septynias demonų dvasias, … [Skaityti toliau…]
Šv. Pelagija Antiochietė (IV–V a.) – krikščionių šventoji, žinoma kaip atgailautoja, kurios gyvenimas yra dramatiško atsivertimo iš nuodėmingo gyvenimo į šventumą pavyzdys. Jos istorija, dažnai apipinta legendomis, išliko per hagiografinius tekstus, ypač per šv. Jono Auksaburnio ir kitų Bažnyčios tėvų raštus. Ji laikoma aktorių, šokėjų ir atgailaujančiųjų globėja. Pelagija gyveno Antiochijoje, viename svarbiausių to meto … [Skaityti toliau…]
Šv. Margarita iš Kortonos (1247–1297) – italų šventoji, pranciškonų tretininkė, mistikė ir Kortonos globėja, žinoma dėl savo dramatiško atsivertimo iš nuodėmingo gyvenimo į atgailą, maldą ir tarnystę vargšams. Jos gyvenimas yra pavyzdys, kaip Dievo malonė gali transformuoti net labiausiai nuklydusią sielą. Jaunystė ir nuodėmės Margarita gimė Laviano kaime, netoli Kortonos, Italijoje, neturtingų valstiečių šeimoje. Po … [Skaityti toliau…]