Mikelandželas Buonarotis (it. Michelangelo Buonarroti, 1475–1564) – vienas garsiausių visų laikų Italijos renesanso menininkų: skulptorius, tapytojas, architektas, poetas ir net inžinierius.Kilęs iš Florencijos, jis nuo jaunystės buvo glaudžiai susijęs su religinės meno tradicijos puoselėjimu. Jo darbai ne tik papuošė didžiausias bažnyčias, bet ir suformavo visos Europos meno sampratą, kaip per kūrinį galima išreikšti tikėjimo slėpinius. … [Skaityti toliau…]
Tarp šventų vardų, kuriais vadinamas Dievas, vardas Jahvė užima ypatingą vietą. Tai vienas seniausių ir paslaptingiausių Dievo vardų žydų, krikščionių ir islamo tradicijose, tiesiogiai susijęs su Dievo apsireiškimu žydų tautai. Jahvė (žydų rašmenimis – YHWH, vadinamasis tetragramatonas) pirmą kartą aiškiai paminėtas Senajame Testamente, kai Dievas pasirodė Mozei degančiame krūme (Išėjimo knyga 3, 14). Kai Mozė … [Skaityti toliau…]
Delila, viena žymiausių moterų Senajame Testamente, yra paslaptinga ir prieštaringa figūra, minima Teisėjų knygoje kaip Samsono mylimoji, kuri jį išdavė. Jos istorija, užrašyta Teisėjų 16 skyriuje, atskleidžia pagundos, išdavystės ir Dievo galios temas. Delila tapo simboliu viliojančios, bet pavojingos moters, kurios veiksmai lėmė Samsono žlugimą, tačiau kartu jos istorija parodo, kaip Dievas naudoja net žmogaus … [Skaityti toliau…]
Mordechajus – tai vienas pagrindinių Purimo istorijos veikėjų ir Esteros knygos herojus. Jis buvo išminčius, žydų tautos atstovas, gyvenęs Persijos imperijoje, Šušan (Sūzų) mieste, ir dirbęs prie karaliaus rūmų vartų. Mordechajus – Esteros globėjas, dėdė arba pusbrolis, kuris ją užaugino tarsi savo dukrą. Mordechajaus vaidmuo Esteros knygoje: Ką simbolizuoja Mordechajus? Mordechajus judaizmo tradicijoje simbolizuoja: Per … [Skaityti toliau…]
Hamanas – tai Esteros knygos veikėjas, Persijos karaliaus Achašvero patarėjas, kuris siekė sunaikinti žydų tautą. Jis yra vienas pagrindinių Purimo istorijos antagonistų, simbolizuojantis neapykantą, puikybę ir valdžios troškimą. Pasakojime Hamanas įsiunta, kai žydas Mordechajus atsisako jam nusilenkti. Tai Hamanas priima kaip asmeninį įžeidimą ir nusprendžia atkeršyti ne tik Mordechajui, bet visai jo tautai – žydams. … [Skaityti toliau…]
Catalina Rivas gimė XX a. viduryje Cochabamba mieste, Bolivijoje, tačiau tiksli jos gimimo data viešai nėra plačiai skelbiama. Apie jos vaikystę ir jaunystę yra nedaug informacijos, nes ji buvo paprasta namų šeimininkė, gyvenusi įprastą gyvenimą iki savo mistinių patirčių pradžios. Ji užaugo katalikiškoje šeimoje, tačiau, kaip pati teigė, jos tikėjimas nebuvo itin gilus iki 1993 … [Skaityti toliau…]
Šventieji dažnai būna iš knygų – vienuoliai, teologai, kankiniai. Tačiau kartais šventumo ugnis įsiliepsnoja žmonėse, kurių niekas nebūtų įtaręs. Natuzza Evolo – viena tokių. Paprasta moteris iš Pietų Italijos, turėjusi vos keletą klasių, bet palikusi po savęs visą dvasinio gyvenimo kraštovaizdį, kuris iki šiol stebina net uoliausius skeptikus. Natuzza gimė 1924 m. rugpjūčio 23 d. … [Skaityti toliau…]
Teresė Neumann gimė 1898 m. balandžio 8 d., Didįjį penktadienį, Konersreute, Bavarijoje, Vokietijoje, siuvėjo Ferdinando Neumann ir jo žmonos Annos Grillmeier šeimoje. Ji buvo pirmoji iš vienuolikos vaikų neturtingoje, bet pamaldžioje katalikų šeimoje. Teresė augo padėdama šeimai namų ūkyje ir siuvėjo dirbtuvėse, todėl vaikystėje neturėjo daug laiko žaidimams. Ji lankė pradinę mokyklą nuo 1904 iki … [Skaityti toliau…]
Kai pagalvojame apie šventumą, dažnai iškyla dideli vardai – Pranciškus Asyžietis, Teresė Avilietė, Jonas Krikštytojas. Tačiau kai kurios šventosios gyveno tyliai, arti namų, arti savo vyro, vaikų, Romos gatvių dulkių. Viena iš jų – Šv. Pranciška Romietė (Francesca Romana), kuri nepaliko nei teologinių traktatų, nei stebuklų sąrašų, bet paliko kvapą, kuris ligi šiol glumina net … [Skaityti toliau…]
Kotryna Benincasa gimė 1347 m. kovo 25 d. Sienoje, Italijoje, audėjo ir dažytojo Giacomo Benincasa ir jo žmonos Lapa šeimoje. Ji buvo 23-ias arba 25-as vaikas (skaičius skiriasi šaltiniuose), tačiau daug jos brolių ir seserų neišgyveno vaikystės. Jau vaikystėje Kotryna rodė neįprastą pamaldumą: būdama šešerių, ji teigė regėjusi viziją, kurioje matė Jėzų, apaštalus Petrą, Paulių … [Skaityti toliau…]
Rabinas Akiva ben Josefas (apie 40–135 m.) yra viena ryškiausių žydų istorijos figūrų, laikomas rabinio judaizmo tėvu ir Toros išminties simboliu. Jo gyvenimas – tai kelionė nuo neišsilavinusio piemenio iki vieno didžiausių I–II a. mokytojų, kurio mokymai formavo žydų tikėjimą ir etiką. Akivos istorija, persmelkta tikėjimo, nuolankumo ir pasiaukojimo, paliko neišdildomą pėdsaką, o jo tragiška … [Skaityti toliau…]
Flavijus Jozefas – vienas svarbiausių senovės istorijos liudininkų, kurio veikalai leidžia suprasti ne tik žydų, bet ir romėnų pasaulį. Jo gyvenimas buvo kupinas dramos: jis kovojo prieš Romą, buvo paimtas į nelaisvę, o vėliau tapo romėnų pilietiniu ir rašė istorines knygas, kurios iki šiol vertinamos tiek mokslininkų, tiek religinių tyrinėtojų. Jis gimė 37 m. po … [Skaityti toliau…]