Sinas buvo viena svarbiausių dievybių senovės akadų religijoje, garbinamas kaip Mėnulio dievas. Jo kultas yra glaudžiai susijęs su senovės Mesopotamijos civilizacija, o pirmieji tekstai, kuriuose minimas Sinas, datuojami trečiuoju tūkstantmečiu prieš Kristų. Jis atitinka šumerų dievą Naną, kuris taip pat buvo laikomas Mėnulio dievybe ir garbintas kaip kosminės tvarkos ir laiko valdovas. Sino centriniai kulto … [Skaityti toliau…]
Sirenos graikų mitologijoje apibūdinamos kaip viliojančios, bet pražūtingos būtybės, kurių kerintis balsas pavergdavo žmones ir dažnai tapdavo jų žūties priežastimi. Sirenų istorijos dažnai vaizduojamos kaip įspėjimai apie žmogiškų troškimų ir silpnybių pavojų. Jų įvaizdis įvairiose mitologijos versijose keitėsi, tačiau visada išliko glaudžiai susijęs su gundymu, klasta ir mirtimi. Seniausiuose šaltiniuose sirenos apibūdinamos kaip būtybės, turinčios … [Skaityti toliau…]
Abatija – tai vienuolynas, vadovaujamas abato arba abatės, kuris dažniausiai priklauso benediktinų, cistersų, trapistų arba kitoms vienuolių bendruomenėms. Abatijos įsteigimas dažnai susijęs su siekiu sukurti dvasinio gyvenimo centrą, kuriame vienuoliai arba vienuolės galėtų gyventi pagal griežtas regulas, skirdami savo gyvenimą maldai, darbui ir Dievo garbinimui. Abatijos istorija siekia ankstyvuosius krikščionybės amžius, kai vienuolių bendruomenės pradėjo … [Skaityti toliau…]
Ambrozija – tai mitologinė ir simbolinė sąvoka, dažnai aprašoma kaip maistas arba gėrimas, teikiantis nemirtingumą ir dievišką galią. Senovės graikų mitologijoje ambrozija buvo laikoma dievų maistu, kurį, kaip teigiama, Olympus kalno gyventojai vartojo norėdami išlaikyti savo amžiną jaunystę ir dieviškumą. Šis terminas atskleidžia ne tik materialinę, bet ir dvasinę prasmę, nes ambrozija simbolizuoja žmogaus siekį … [Skaityti toliau…]
Akolitas yra asmuo, atliekantis ypatingą tarnystę Bažnyčioje. Šis terminas kilęs iš graikiško žodžio „akolouthos“, reiškiančio „pasekėjas“ arba „palydovas“. Ankstyvųjų amžių krikščionybėje akolitai buvo svarbi dvasinės tarnystės dalis. Jie ne tik prisidėjo prie liturginių apeigų, bet ir atliko praktines užduotis, padėdami kunigams ir vyskupams. Akolitų tarnystė glaudžiai susijusi su tikėjimo bendruomenės poreikiais ir Bažnyčios misija. Akolito … [Skaityti toliau…]
Aukso veršis, kaip aprašoma Šventajame Rašte, yra vienas iš reikšmingų žmogaus nuopuolio simbolių. Išėjimo knygoje kalbama apie tai, kaip Izraelio tauta, išvaduota iš Egipto vergijos, susidūrusi su Mozės ilgalaikiu nebuvimu ant Sinajaus kalno, reikalavo Aarono sukurti stabą. Jis liepė žmonėms surinkti auksinius papuošalus, iš kurių buvo nuliedintas veršis. Šis veiksmas atskleidžia žmogaus polinkį pamiršti Dievą … [Skaityti toliau…]
Eminencija yra garbingas titulas, naudojamas kreipiantis į aukštus dvasininkus įvairiose krikščioniškose tradicijose. Katalikų Bažnyčioje šis titulas skiriamas kardinolams, pabrėžiant jų ypatingą vaidmenį ir autoritetą Bažnyčios hierarchijoje. Kai kuriose Rytų Bažnyčiose šis titulas taikomas metropolitams ir arkivyskupams, siekiant išreikšti ypatingą pagarbą jų dvasinei tarnystei. Kardinolas, turintis teisę būti vadinamas Eminencija, ne tik dalyvauja Šventojo Sosto veikloje, … [Skaityti toliau…]
Ekscelencija yra garbingas titulas, naudojamas kreipiantis į aukšto rango asmenis. Kai kuriose šalyse šis titulas suteikiamas aukštiems katalikų dvasininkams, tokiems kaip arkivyskupai ir vyskupai, taip pat aukščiausiems valstybės pareigūnams, įskaitant prezidentus, ministrus ar ambasadorius. Šis kreipinys pabrėžia ypatingą asmens statusą ir pagarbą, skiriamą jo tarnystei ar pareigoms. Religinėje aplinkoje šis terminas rodo dvasininko atsakomybę ir … [Skaityti toliau…]
Hesperidės yra graikų mitologijoje minimos nimfos, saugančios auksinių obuolių sodą, kuris buvo laikomas viena iš dieviškų sferų. Jų vardas siejamas su vakarų šalimi, kurioje saulė leidžiasi, todėl jos yra susijusios su vakarų horizonto simbolika ir su gyvenimo, mirties bei atgimimo ciklais. Jų sodas, anot mitologijos, buvo apsuptas dievų valia ir saugomas milžiniško drakono, vardu Ladonas, … [Skaityti toliau…]
Egzorcizmas yra religinė praktika, kuria siekiama išvaryti blogąsias dvasias arba demonus, kurie, kaip manoma, užvaldė žmogaus kūną, protą ar sielą. Ši tradicija yra giliai įsišaknijusi tiek krikščionybėje, tiek kitose religijose, kuriose pabrėžiamas kova tarp gėrio ir blogio. Egzorcizmo veiksmai yra grindžiami tikėjimu, kad per maldą, šventųjų vardų šaukimu ir sakramentais galima atkurti asmens dvasinę laisvę … [Skaityti toliau…]