Rabinas Akiva, gyvenęs I–II a., laikomas vienu iškiliausių žydų mokytojų, kurio įtaka formavo rabinį judaizmą. Jo mokiniai buvo ne tik Toros žinovai, bet ir ateities žydų bendruomenės viltis. Tačiau Talmude (Jevamot 62b) aprašomas skaudus įvykis: 24 tūkstančiai Akivos mokinių mirė per kelias savaites dėl tarpusavio nesantaikos. Ši istorija, persmelkta tragedijos, paliko gilų pėdsaką žydų tradicijoje, … [Skaityti toliau…]
Pirmųjų vaisių diena, minima Senajame Testamente (Kunigų 23:15–16, Įstatymo pakartojimas 16:9), yra biblinė šventė, glaudžiai susijusi su Šavuot (Savaičių švente) ir Omer skaičiavimu. Ši šventė, kartais vadinama tiesiog Šavuot dalimi, švenčia pirmųjų derliaus vaisių ir kviečių aukojimą Dievui, išreiškiant dėkingumą už Jo aprūpinimą. Ji taip pat turi dvasinę reikšmę, simbolizuodama izraelitų priklausomybę nuo Dievo ir … [Skaityti toliau…]
Omer skaičiavimas, hebrajiškai vadinamas Sefirat HaOmer, yra unikali žydų tradicija, jungianti dvi didžiąsias šventes – Paschą (Pesach) ir Šavuot. Šis 49 dienų laikotarpis, trunkantis nuo antrosios Paschos dienos iki Šavuot išvakarų, yra ne tik laiko skaičiavimo praktika, bet ir dvasinė kelionė, simbolizuojanti izraelitų pasiruošimą priimti Torą prie Sinajaus kalno. Omer skaičiavimas yra biblinis ritualas, kurio … [Skaityti toliau…]
Šavuot, hebrajiškai reiškiantis „savaites“, yra viena iš trijų pagrindinių žydų piligrimystės švenčių, švenčiama pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje. Ši šventė, dar vadinama „Savaičių švente“ arba „Sekminėmis“, turi dvejopą reikšmę: ji mini Toros (Dievo Įstatymo) davimą izraelitams prie Sinajaus kalno ir švenčia javų derliaus pradžią senovės Izraelyje. Šavuot yra biblinė šventė, minima pagal Toros nurodymus (Išėjimo … [Skaityti toliau…]
Brit Milah, hebrajiškai reiškiantis „apipjaustymo sandora“, yra vienas seniausių ir svarbiausių judaizmo ritualų, simbolizuojantis Dievo Sandorą su Izraelio tauta. Ši ceremonija, atliekama aštuntąją naujagimio berniuko gyvenimo dieną, yra ne tik fizinis aktas, bet ir gilus dvasinis įsipareigojimas, jungiantis žydų tautą su jų tikėjimu ir istorija. Brit Milah yra ritualinis naujagimio berniuko apipjaustymas, kurio metu pašalinama … [Skaityti toliau…]
Halelio psalmių ciklas yra svarbi žydų liturgijos dalis, naudojama per tam tikras šventes ir džiaugsmingas progas, siekiant išreikšti dėkingumą ir šlovę Dievui. Hebrajiškai žodis „Hallel“ reiškia „šlovinimą“, o ciklas susideda iš specifinių psalmių, kurios giedamos ar skaitomos per šventes, tokias kaip Pascha (Pesach), Neraugintos duonos savaitė, Šavuot, Sukot ir Chanuka. Halelio psalmių ciklas apima šešias … [Skaityti toliau…]
Neraugintos duonos savaitė, hebrajiškai vadinama Chag HaMatzot, yra svarbi žydų religinė šventė, glaudžiai susijusi su Pascha (Pesach). Ši savaitė, trunkanti septynias dienas Izraelyje (arba aštuonias diasporoje), minima pavasarį ir pabrėžia izraelitų išvadavimą iš Egipto vergovės. Jos pagrindinis simbolis – nerauginta duona, vadinama maca, kuri primena skubų tautos išėjimą iš Egipto. Neraugintos duonos savaitė yra biblinė … [Skaityti toliau…]
Sandora su Izraeliu yra viena pagrindinių judaizmo ir viso Biblijos naratyvo sąvokų, atspindinti ypatingą Dievo ir Izraelio tautos santykį. Ši sąvoka, hebrajiškai vadinama brit („sandora“ arba „sąjunga“), reiškia abipusį įsipareigojimą tarp Dievo ir Jo išrinktos tautos. Sandora formuoja žydų tikėjimo pagrindą, jų tapatybę ir santykį su Dievu, taip pat turi įtakos krikščionių teologijai. Kas yra … [Skaityti toliau…]
Žydų Pascha, hebrajiškai vadinama Pesach, yra viena svarbiausių ir seniausių žydų religinių švenčių, švenčiama pavasarį. Ji mena izraelitų išvadavimą iš Egipto vergovės, kaip aprašyta Senojo Testamento Išėjimo knygoje. Ši šventė yra religinė ir kultūrinė, jungianti žydų bendruomenes visame pasaulyje. Pascha (Pesach) hebrajų kalboje reiškia „praėjimą pro šalį“ arba „perėjimą“. Šis pavadinimas rodo pagrindinį šventės įvykį … [Skaityti toliau…]
Jėzaus laikais, I a. Palestinoje, žmonių mityba buvo paprasta, tačiau įvairi, atspindinti regiono klimatą, žemės ūkio galimybes ir religinius papročius. Maistas buvo glaudžiai susijęs su tuo, ką galima buvo užauginti ar pagauti Viduržemio jūros regione, ypač Galilėjoje, Judėjoje ir aplinkinėse teritorijose. Palestinos klimatas ir derlingos žemės lėmė, kad pagrindiniai maisto šaltiniai buvo grūdai, daržovės, vaisiai, … [Skaityti toliau…]