Adi Granth (pandžabų kalba: ਆਦਿ ਗ੍ਰੰਥ, liet. „Pirminė knyga“ arba „Pirmoji knyga“) yra pagrindinis sikhizmo šventraštis, laikomas amžinuoju sikhų guru (Guru Granth Sahib). Sudarytas 1604 m. penktojo sikhų guru Arjano Devo, Adi Granth yra poetinių giesmių (hymnų) rinkinys, kuriame užrašyti sikhų guru, taip pat įvairių hinduistų ir musulmonų šventųjų mokymai. 1708 m. dešimtasis guru Gobind … [Skaityti toliau…]
Aionai – tai dieviškosios emanacijos, kilusios iš tobulo dieviškojo pasaulio – Pleromos. Žodis aionas (gr. αἰών) graikų kalboje reiškia „amžinybę“, „gyvenimo laikotarpį“ arba „pasaulio amžių“. Gnostinėje tradicijoje aionai nėra tik laiko ar būties tarpsniai – jie yra gyvos, dieviškos būtybės, spinduliuojančios iš aukščiausiosios dievybės (Dažnai vadinamos Monada arba Tėvu). Pagrindinės idėjos: Kas sukūrė šią sampratą? … [Skaityti toliau…]
Ar pasaulis, kuriame gyvename, yra pragaras, o gimimas – jau bausmė? Arturas Šopenhaueris ir Budizmas teigia, kad egzistencija yra kančios ciklas, iš kurio išsilaisvinimas galimas tik per nebūtį ar nušvitimą. „Gimti čia – jau bausmė. Tikroji Dangus yra nebūtis,“ – rašė Šopenhaueris, o budistai šią mintį atliepia samsaros – begalinio kentėjimo rato – idėja. Budizme … [Skaityti toliau…]
„Mystici Corporis Christi“ – popiežiaus enciklika apie Bažnyčią kaip mistinį Kristaus Kūną Encikliką Mystici Corporis Christi paskelbė popiežius Pijus XII 1943 m. birželio 29 d., šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventėje. Tai vienas svarbiausių Bažnyčios dokumentų apie jos prigimtį, paskelbtas II pasaulinio karo metu, kai Europa buvo panirusi į smurtą ir chaosą. Mystici Corporis Christi … [Skaityti toliau…]
Ankstyvaisiais krikščionybės amžiais, ypač V–XII a., šeimos kartais paaukodavo savo vaikus vienuolynams kaip oblatos – gyvą auką Dievui, tikėdamos, kad tai užtikrins dvasinį išganymą. Terminas oblatos kilęs iš lotynų kalbos oblatus („paaukotas“), nuo veiksmažodžio offerre („aukoti“). Lietuvių kalboje vartojamas kaip oblatos, reiškiantis vaiką, atiduotą vienuolynui dvasiniam gyvenimui. Anglų kalboje – oblate, vokiečių – Oblate, prancūzų … [Skaityti toliau…]
Kovilas – tai tamilų terminas, vartojamas hinduistų šventyklai, ypač Pietų Indijoje, dažnai siejamas su Šivos, Višnu ar kitų dievybių garbinimu. Žodis kovil (tamil. கோவில்) kilęs iš tamilų kalbos, reiškiančio „dievų namai“ arba „šventovė“, nuo šaknies kō („karalius“ arba „dievas“) ir il („namas“). Lietuvių kalboje vartojamas kaip kovilas, išlaikant tamilų formą. Kitomis kalbomis atitikmenys skiriasi: hindi … [Skaityti toliau…]
Šis judaizmo religinis kalendorius apima pagrindines šventes ir liturginius ciklus, kuriuos mini žydų bendruomenės visame pasaulyje – tiek tradiciniai ortodoksai, tiek reformuoti judėjai, tiek pasaulietiškai tapatybę išlaikantys tikintieji. Judaizmas – tai seniausia iš trijų monoteistinių religijų, o šventės rodo tūkstantmetę istoriją, išgyvenimą, dvasinį ciklą ir išėjimą iš vergystės. Nors švenčių datos kasmet kinta, nes remiamasi … [Skaityti toliau…]
Abadonas – vienas paslaptingiausių vardų Biblijos ir apokaliptinės literatūros pasaulyje. Jo vardas siejamas su griovimu, sunaikinimu ir bedugnės chaotiškomis jėgomis. Hebrajų kalboje „Abaddon“ (אַבָדֹן) reiškia „sunaikinimą“ arba „pražūties vietą“. Senajame Testamente, ypač Jobo knygoje ir Psalmėse, „Abadonas“ vartojamas kaip sinonimas mirusiųjų pasauliui, kapui ar bedugnei. Pavyzdžiui, Jobo knygoje (26, 6) sakoma: „Prapuolės buveinė – atidengta … [Skaityti toliau…]
Stela (lot. stela, gr. stēlē) – tai vertikaliai pastatyta akmeninė lenta arba plokštė, dažnai dekoruota užrašais, reljefais ar piešiniais, naudojama įvairiose senovės kultūrose kaip paminklas, atminimo ženklas ar ritualinis objektas. Nuo Egipto iki Graikijos, nuo Mesopotamijos iki Mesoamerikos, stelos atliko svarbų vaidmenį įamžinant mirusiuosius, žymint svarbius įvykius ar šlovinant dievus. Žodis stela kilęs iš graikų … [Skaityti toliau…]
Daugelis įsivaizduoja, kad šventasis – žmogus, kuris buvo be nuodėmės. Tačiau tiesa kur kas įdomesnė. Krikščionių tradicijoje šventasis yra žmogus arba kartais angelas, kuris gyvenimu liudijo ištikimybę Dievui, po mirties buvo pripažintas dangaus gyventoju ir tapo pavyzdžiu kitiems tikintiesiems. Svarbu žinoti, kad šventasis nėra tobulas. Net popiežius Jonas Paulius II yra pasakęs, kad Bažnyčia skelbia … [Skaityti toliau…]