Raupsuotųjų paminėjimai Šventajame Rašte leidžia giliau suprasti žmonių bendruomenės požiūrį į ligą ir atskirtį. Senajame Testamente aptinkami nurodymai, kaip elgtis su sergančiaisiais raupsais. „Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui“ (Kun 13:1) – taip prasideda mokymas apie raupsų atpažinimą ir atitinkamas priemones, padedančias saugoti visų gerovę. Tais laikais, jei žmogus turėdavo odos pažeidimų, jis būdavo apžiūrimas kunigo. … [Skaityti toliau…]
Dominica in albis (lotyniškai „Sekmadienis baltais drabužiais“) – tai sekmadienis po Velykų, Bažnyčios liturgijoje užbaigiantis Velykų oktavą, kitaip dar vadinamas Baltojo sekmadienio arba Atvelykio vardu. Senosiose krikščionių apeigose ką tik pakrikštyti tikintieji, priėmę krikštą Velyknaktį, iki pat kito sekmadienio nešiodavo baltas krikšto aprangas, kad iš išorės parodytų vidinį atsinaujinimą, gautą per sakramentą. Todėl sekmadienį po … [Skaityti toliau…]
Kaldėjų Ūras (dar vadinamas Ūru iš Chaldėjos) – Biblijoje minimą miesto vardą sutinkame Pradžios knygoje, kur aprašomas Abraomo (tuomet dar vadinto Abramu) kilmės pasakojimas. Teigiama, kad Abraomas kilęs „iš Ūro, Chaldėjos žemėje“ (plg. Pr 11,31; 15,7), iš kurio su šeima vėliau iškeliavo į Haraną, o galiausiai – į Pažadėtąją žemę. Istoriškai Ūras – vienas iš … [Skaityti toliau…]
Druska Biblijoje iškyla kaip universali metafora, jungianti daugelį iškalbingų akcentų. Ji turi ir teigiamą, ir įspėjantį matmenį. Viena vertus, ji atlieka apsaugos, skonio suteikimo funkciją, antra vertus – ji perspėja dėl galimo nykimo ar sprendžiamojo teismo. Senajame Testamente ryškiausias deginančios druskos momentas – Sodomos likimas (Pr 19,26). Lotui traukiantis iš žlugčiai pasmerktos vietovės, jo žmona, … [Skaityti toliau…]
Taboras – kalnas Izraelyje, minimas Biblijoje keliose vietose, tačiau labiausiai siejamas su Naujajame Testamente aprašytu Atsimainymo įvykiu. Dėl ypatingos geografinės padėties (jis vienas iškilęs virš žemumų Galilėjoje), Taboras nuo seno turėjo strateginę reikšmę. Senajame Testamente kalnas įtrauktas į karinių veiksmų pasakojimus (pvz., Teisėjų knygoje minima, kad pranašė Debora ir karvedys Barakas prie Taboro telkė karius … [Skaityti toliau…]
Istorija apie Jėzaus kelionę į Egiptą pirmiausia minima Evangelijoje pagal Matą, kur pasakojama, kad Kūdikėlį Jėzų drauge su Juozapu ir Marija teko išgabenti iš Betliejaus, kai karalius Erodas, išgirdęs apie gimusį „žydų karalių“, ėmė siekti sunaikinti galimą konkurentą (Mt 2,13–15). Tai vadinama „Šventosios Šeimos bėgimu į Egiptą“. Nors Naujojo Testamento tekste daugiau detalių apie jų … [Skaityti toliau…]
„Taip, aš esu karalius” (Jn 18, 37) – tai Jėzaus atsakymas Poncijui Pilotui, keliamas kontekste, kuriame nagrinėjamas Kristaus pašaukimas bei misija žemėje. Daugelis tą akimirką tikėjosi politinio išgelbėtojo, kuris išlaisvintų iš romėnų priespaudos. Tačiau Kristus netenkino tokių lūkesčių. Jis liudijo karalystę, kurios prigimtis nesiekė užimti sostų ar naudoti jėgos priemones, o kvietė į meilės ir … [Skaityti toliau…]
Karalius Saliamonas – Biblijos Senajame Testamente minimas Izraelio valdovas, garsėjęs išmintimi, turtais ir klestinčia karalyste. Jis buvo Dovydo sūnus, perėmęs sostą po tėvo mirties. Pagal tradiciją, valdė XI a. pr. Kr. pabaigoje – X a. pr. Kr. pradžioje. Jo vardas siejamas su daugybe pasakojimų apie taiką, didingus statinius bei nepaprastus nuopelnus dvasinėje ir politinėje srityje. … [Skaityti toliau…]
„Nugalėtojui aš duosiu valgyti nuo gyvybės medžio, esančio Dievo rojuje!” (Apr 2, 7). Ši eilutė kalba apie nepaprastą pažadą, skambantį kiekvienai sielai, kuri pasiryžta išbūti tikėjime iki galo. Ji siejasi su visais, kurie trokšta pasilikti tiesoje ir išlaikyti ištikimybę Kristui net tuomet, kai gyvenimas veda per sunkiausias patirtis. Apreiškimo knygoje atsiskleidžia gili atpildo vizija: amžinasis … [Skaityti toliau…]
„Kad Dievas būtų viskas visame kame“ – toks Pauliaus žodis randamas Pirmame laiške korintiečiams (1 Kor 15,28) ir nurodo į galutinę išsipildymo akimirką, kai visa kūrinija bei istorija bus grąžinta į tobulą dermę su Kūrėju. Ši frazė atliepia eschatologinę (su pasaulio pabaiga ir užbaiga susijusią) viziją, kurioje kiekvienas buvimo aspektas ir kiekvienas santykis bus persmelktas … [Skaityti toliau…]