Biblijoje kryptys – rytai, vakarai, šiaurė ir pietūs – yra teologiniai simboliai, rodantys Dievo veikimą, žmogaus kelionę ir dvasinę tikrovę. Kryptys siejamos su Dievo šlove, teismu, išgelbėjimu ar tremtimi, suteikdamos kontekstą šventajai istorijai. Pavyzdžiui, rytai simbolizuoja Dievo šlovę ir naują pradžią, nes saulė teka rytuose, o Edeno sodas buvo „rytuose“ (Pr 2, 8). Vakarai, priešingai, … [Skaityti toliau…]
Teodidaktizmas (gr. Θεοδιδακτισμός, Theodidaktismós; angl. Theodidacticism) – retai vartojama, bet prasminga sąvoka, nusakanti tiesioginį Dievo mokymą, kai žmogus tampa ne šiaip klausytoju, o gavėju. Tokie atvejai Biblijoje dažnai žymimi žodžiais: „Taip kalba Viešpats“ – ir tai reiškia, kad tai ne žmogaus išmintis, o paties Dievo perduota žinia. Teodidaktizmas apima ne visą teologiją ar švietimą, o … [Skaityti toliau…]
Cistersų ordinas, įkurtas XI a. pabaigoje Prancūzijoje, buvo vienas įtakingiausių vienuolinių judėjimų viduramžių Europoje. Pabrėždamas griežtą asketizmą, Šv. Benedikto regulos grynumą ir paprastumą, cistersai siekė reformuoti vienuolynų gyvenimą, kuris, jų manymu, buvo nukrypęs nuo pirminių krikščioniškų idealų. Šis ordinas ne tik atgaivino vienuolių drausmę, bet ir turėjo didelę įtaką Bažnyčios reformoms, žemės ūkio plėtrai, architektūrai … [Skaityti toliau…]
Yra žmonių, kurie tiki velniu kaip centrine dvasine figūra, o ne Dievu, tačiau tokios tikėjimo sistemos yra retos, dažnai marginalios ir skiriasi savo pobūdžiu – nuo simbolinių iki religinių. Šis tikėjimas gali būti susijęs su įvairiomis kultūrinėmis, filosofinėmis ar kontrkultūrinėmis praktikomis, kurios velnią suvokia ne kaip absoliutų blogį, o kaip išsilaisvinimo, maišto ar individualizmo simbolį. … [Skaityti toliau…]
Kryžių kalnas (Kryžių kalnas, lietuviškai) yra unikalus piligrimystės ir kultūros objektas, esantis apie 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, šiaurės Lietuvoje. Šis nedidelis kalnelis, padengtas šimtais tūkstančių kryžių, krucifiksų, Mergelei Marijai skirtų statulų, rožinių ir kitų religinių simbolių, yra vienas įspūdingiausių kryžių kompleksų pasaulyje. Kryžiai, įvairių dydžių, formų ir medžiagų – nuo medinių rankų darbo … [Skaityti toliau…]
Ortodoksų kryžius, taip pat vadinamas stačiatikių arba pravoslavų kryžiumi, yra išskirtinis krikščioniškosios ikonografijos simbolis, naudojamas Rytų ortodoksų bažnyčioje. Šis kryžius, dažnai vadinamas „trijų skersinių kryžiumi“, išsiskiria savo unikalia forma: jis turi tris horizontalias sijas, iš kurių apatinė dažniausiai yra įstriža. Ortodoksų kryžius simbolizuoja Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą, tačiau jo dizainas rodo specifinę Rytų krikščionybės … [Skaityti toliau…]
Taizé kryžius yra paprastas, medinis kryžius, naudojamas Taizé bendruomenės maldose kaip kontempliacijos ir vienybės simbolis. Jo dizainas rodo Taizé dvasios esmę – paprastumą, nuolankumą ir ekumeninį atvirumą. Kryžius dažnai dedamas ant žemės per Taizé pamaldas, kad tikintieji galėtų prie jo priartėti, paliesti ar net priglausti kaktą, išreikšdami savo maldas, skausmus ar viltis. Tai ne tik … [Skaityti toliau…]
Romėnų dievai yra senovės Romos politeistinės religijos pagrindas – tai daugybė dievybių, kurios valdė įvairias gyvenimo sritis: karą, meilę, žemdirbystę, namų židinį ir net gamtos reiškinius. Kiekvienas dievas turėjo savo specifinę funkciją ir buvo garbinamas per ritualus bei šventes, atspindinčias Romos visuomenės vertybes. Šie dievai buvo ne tik mitologinės būtybės, bet ir neatsiejama Romos kultūros … [Skaityti toliau…]
Bulę Cum ex apostolatus officio paskelbė popiežius Paulius IV (tikrasis vardas Gian Pietro Carafa) 1559 m. vasario 15 d. Tai buvo viena griežčiausių bulių XVI amžiaus Bažnyčios istorijoje. Paulius IV buvo uolus reformatorius, kuris karštai priešinosi protestantizmui, slaptiems erezijos šalininkams ir net politiniams priešams, kuriuos įtarinėjo eretiškomis pažiūromis. XVI amžiuje Europą purtė Reformacija. Kilo pavojus, … [Skaityti toliau…]
Radikalus kreipinys, užrašytas Evangelijoje pagal Morkų, skamba taip: „Jei tavoji ranka gundo tave nusidėti, – nukirsk ją…“ (Mk 9:43). Išgirdus tokį raginimą, iškyla klausimų apie galimą perdėtą griežtumą ir baimę, kad būtų siūloma tiesioginė kūno žalojimo praktika. Tačiau, įsigilinus į Evangelijų kontekstą, aiškėja, kad čia kalbama apie žmogiškojo polinkio į blogį išrovimą iš širdies, o … [Skaityti toliau…]