Dar nuo senovės žmonės ieškojo vieno stebuklingo vaisto, kuris galėtų išgydyti visas ligas. Senovės graikai tai vadino panacėja – vardas kilęs nuo Panakejos, Asklepijo dukros, mitologinės gydymo deivės. Tačiau krikščioniškame mąstyme panacėjos idėja įgavo visai kitą atspalvį: tai jau ne vaistinė žolelė ar eliksyras, o žmogaus širdies troškimas būti pilnai išgydytam – ne tik kūnu, … [Skaityti toliau…]
Agonija (gr. agonia, iš agon – kova, kova iki galo) reiškia intensyvią fizinę, emocinę ar dvasinę kančią, dažnai siejamą su mirties procesu arba kraštutiniu skausmu. Tai būsena, kai žmogus išgyvena didžiulį fizinį ar psichologinį stresą, dažnai suvokdamas artėjančią pabaigą. Šiuolaikinėje kalboje terminas gali būti vartojamas ir perkeltine prasme, apibūdinant stiprų emocinį ar moralinį konfliktą. Žodis … [Skaityti toliau…]
Chamas – vienas iš trijų Nojaus sūnų, minimas Pradžios knygoje. Jo vardas hebrajų kalba (Ham, חָם) reiškia „karštas“ arba „tamsus“. Kartu su broliais Semu ir Jafetu jis išgyveno pasaulinį tvaną ir tapo vienas iš žmonijos tautų protėvių. Pagal Biblijos pasakojimą, Chamas nepagarbiai pasielgė su savo tėvu Nojumi, kai šis buvo apsvaigęs ir nuogas. Dėl šio … [Skaityti toliau…]
Po Sodomos ir Gomoros sunaikinimo Lotą ir jo dvi dukteris angelai išgelbėjo iš miestų, kurie tapo Dievo teismo simboliu. Šeima pabėgo į mažą miestelį Coarą, tačiau vėliau iš baimės Lotas su dukromis persikėlė į kalnus ir apsigyveno oloje (Pr 19, 30). Tuo metu žemė atrodė sunaikinta. Miestai buvo pelenai, o gyventojų beveik neliko. Loto dukterims … [Skaityti toliau…]
Nojus (hebrajiškai Noach, נֹחַ) – vienas žymiausių Senajame Testamente minimų žmonių, žmogus, kuris per Dievo siųstą tvaną išgelbėjo žmoniją ir gyvūnus. Jo vardas reiškia „ramybė“ arba „poilsis“. Pagal Pradžios knygą, Nojus buvo Lamecho sūnus, kilęs iš Seto giminės, Adomo palikuonis per jo trečiąjį sūnų. Jo pilnas vardas Biblijoje nėra pateikiamas – jis visur vadinamas tiesiog … [Skaityti toliau…]
Matas Talbotas (Matt Talbot) (1856 m. gegužės 2 d. – 1925 m. birželio 7 d.) buvo airių darbininkas, gyvenęs Dubline, Airijoje. Jis yra žinomas dėl savo dramatiško atsivertimo iš sunkaus alkoholizmo į giliai pamaldų ir asketišką gyvenimą. Katalikų Bažnyčia jį gerbia kaip Dievo tarną, o jo kanonizacijos procesas tebevyksta. Matt Talbot laikomas priklausomybių turinčiųjų globėju, … [Skaityti toliau…]
Jėzaus genealogija – tai jo protėvių sąrašas, parodytas Biblijoje, Mato ir Luko evangelijose. Tai istorija, kaip Dievas įgyvendino savo pažadą atsiųsti Mesiją – Jėzų. Genealogijos rodo, kad Jėzus yra Abraomo ir Dovydo palikuonis, kaip buvo pranašauta Senajame Testamente. Be to, jos atskleidžia, kad Dievas naudojo netikėčiausius žmones. Biblijoje yra dvi Jėzaus genealogijos – viena pagal … [Skaityti toliau…]
Senajame Testamente dažnai sutinkamas žodis zonah (זונה) pažodžiui reiškia prostitutė arba palaido gyvenimo moteris. Tačiau Biblijos tekstuose šis terminas turi platesnę ir gilesnę reikšmę, apimančią tiek fizinį neištikimumą, tiek dvasinį nuklydimą nuo Dievo. Rahaba iš Jericho yra viena žinomiausių zonah pavyzdžių. Jozuės knygoje rašoma: “Jozuė… išsiuntė du vyrus žvalgų, sakydamas: Eikite ir apsižvalgykite Jeriche. Jie … [Skaityti toliau…]
Rahaba yra intriguojanti Senojo Testamento figūra, minima Jozės knygoje (Joz 2, 6:17–25), kurios istorija atskleidžia sudėtingą Dievo malonės, atgailos ir išganymo temą. Ji garsėja kaip Jericho prostitutė, padėjusi izraelitų šnipams, ir dėl savo tikėjimo bei veiksmų tapo išgelbėta bei netgi Jėzaus Kristaus protėve. Rahaba gyveno Jericho mieste, kuris buvo vienas pirmųjų kanaaniečių miestų, kurį izraelitai … [Skaityti toliau…]
Marija Magdalena (Marija Magdalietė) yra viena iš labiausiai žinomų ir kartu paslaptingiausių Naujojo Testamento figūrų. Ji dažnai minima kaip Jėzaus Kristaus pasekėja, tačiau jos gyvenimas ir vaidmuo apipintas įvairiomis interpretacijomis, legendomis bei teologiniais ginčais. Marija Magdalena yra pirmą kartą paminėta Luko evangelijoje (Lk 8, 2–3), kur sakoma, kad iš jos Jėzus išvarė septynias demonų dvasias, … [Skaityti toliau…]