Baruchas Spinoza (1632–1677) – vienas įtakingiausių XVII a. filosofų, kurio idėjos apie Dievą, gamtą ir žmogaus vietą pasaulyje pakeitė filosofijos ir teologijos istoriją. Jo panteistinė Dievo koncepcija, išdėstyta pagrindiniame darbe „Etika“, siūlo, kad Dievas yra ne asmeninė būtybė, o pati Visata – begalinė, amžina ir viską aprėpianti esmė. Spinozos mintys, dažnai vadinamos „Spinozos Dievu“, įkvėpė … [Skaityti toliau…]
Blezas Paskalis (1623–1662) – prancūzų matematikas, fizikas, išradėjas ir filosofas, kurio gyvenimas sujungė mokslinį genialumą su giliu dvasiniu ieškojimu. Jo atradimai padėjo pagrindą šiuolaikinei matematikai ir fizikai, o teologiniai raštai, ypač „Mintys“ (Pensées), tapo krikščioniškos minties šedevru. Paskalio kelias nuo skeptiško proto iki karšto tikėjimo atskleidžia, kaip mokslas ir Dievas gali susitikti žmogaus širdyje. Blezas … [Skaityti toliau…]
Nekrologas – tai viešas pranešimas, dažniausiai spausdinamas laikraštyje, internete ar skelbiamas kitais būdais, informuojantis apie žmogaus mirtį. Jame paprastai pateikiama trumpa informacija apie velionį: vardas, pavardė, gyvenimo datos, svarbūs pasiekimai, šeima, taip pat gali būti nurodoma laidotuvių data, vieta ar atminimo renginiai. Nekrologas dažnai išreiškia pagarbą ar liūdesį dėl netekties ir skirtas ne tik informuoti, … [Skaityti toliau…]
Žodis holistinis kilęs iš graikų kalbos žodžio holos, reiškiančio „visuma“. Holistinė medicina reiškia tokį gydymo požiūrį, kuris mato žmogų kaip vientisą kūno, proto, emocijų ir dvasios visumą. Holistinės medicinos šalininkai tiki, kad norint pasveikti, reikia gydyti ne tik ligos simptomus, bet ir ieškoti gilesnių, kartais emocinių ar dvasinių, ligos priežasčių. Kas yra holistinė medicina? Holistinė … [Skaityti toliau…]
Kūnas ir dvasia – du žmogaus pradmenys, kurių ryšys yra nenutraukiamas. Medicina visais laikais pastebėjo, kad žmogaus vidinė būsena daro tiesioginę įtaką fizinei sveikatai. Religijos šį ryšį ne tik pripažįsta, bet ir laiko būtinu siekiant visapusiško žmogaus išgydymo. Biblijos liudijimas apie kūno ir dvasios vienybę Apaštalas Paulius rašė: „Jūsų kūnas yra Šventosios Dvasios šventovė.“ (1 … [Skaityti toliau…]
Pavelas Florenskis (1882–1937) – šventasis kunigas, teologas, filosofas ir mokslininkas – yra viena ryškiausių XX a. Rusijos dvasinių figūrų. Jo gyvenimas, sujungęs gilų tikėjimą, intelektualinį genialumą ir kankinio auką, tapo švyturiu tiems, kurie ieško prasmės tarp mokslo ir dvasingumo. Sušaudytas 1937 m. Solovkų lageryje, Florenskis paliko palikimą, kuris iki šiol įkvepia savo išmintimi ir drąsa. … [Skaityti toliau…]
Patriarchas Tichonas (Vasilijus Ivanovičius Belavinas, 1865–1925) yra viena ryškiausių Rusijos stačiatikių bažnyčios figūrų XX a., vadovavęs bažnyčiai per revoliucijų, pilietinio karo ir religinio persekiojimo audras. Jo gyvenimas – tai tikėjimo, tarnystės ir drąsos liudijimas, išbandytas vienu sunkiausių laikotarpių Rusijos istorijoje. Vasilijus Belavinas gimė 1865 m. sausio 19 d. Pskovo gubernijos Toropeco mieste, dvasininko šeimoje. Nuo … [Skaityti toliau…]
Johano Volfgango Gėtės „Faustas“ yra vienas žymiausių Vakarų literatūros kūrinių, nagrinėjantis žmogaus prigimties, tikėjimo ir amžinos kovos tarp gėrio bei blogio temas. Šis dviejų dalių poetinis šedevras, parašytas XVIII–XIX a., yra ne tik filosofinis traktatas, bet ir gilus religinių klausimų tyrinėjimas, aktualus ir šiuolaikiniam skaitytojui. Istorija: žmogaus siekis ir sandoris su velniu „Faustas“ pasakoja apie … [Skaityti toliau…]
Zohar (hebr. זֹהַר, liet. „Švytėjimas“ arba „Spindesys“) yra pagrindinis žydų mistinės tradicijos – Kabalos – tekstas, laikomas šventuoju ir autoritetingiausiu kabalistinės literatūros kūriniu. Tradiciškai priskiriamas II a. rabino Šimono bar Jochai (Rashbi), tačiau šiuolaikiniai mokslininkai, tokie kaip Gershom Scholem, teigia, kad Zohar didžiąja dalimi buvo parašyta XIII a. Ispanijoje kabalisto Mozės de Leono (Moshe de … [Skaityti toliau…]
Žodis aeonas (gr. aiōn, lot. aeon) reiškia „amžius“, „epochą“ arba „begalybę“. Dažnai vartojamas apibūdinti labai ilgą laiko tarpą arba amžinybę. Filosofijoje ir religijoje šis terminas įgavo platesnes prasmes: aeonas gali reikšti ne tik laikotarpį, bet ir tam tikrą dvasinę esybę ar kosminę jėgą. Žodis kilo iš senosios graikų kalbos aiōn, kuris reiškė „gyvenimo laiką“, „amžių“ … [Skaityti toliau…]