Encikliką „Rerum Novarum“ paskelbė popiežius Leonas XIII 1891 metų gegužės 15 dieną. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio oficialus Bažnyčios dokumentas, kuriame sistemiškai aptarti darbininkų, darbdavių ir valstybės tarpusavio santykiai bei socialinė nelygybė augančios industrinės visuomenės kontekste. Pavadinimas „Rerum Novarum“ pažodžiui verčiamas kaip „Apie naujus dalykus“, tačiau dažnai jis aiškinamas kaip „Apie socialinius pokyčius“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]
Jozuė yra viena iš ryškiausių Senojo Testamento figūrų, žinomas kaip Mozės įpėdinis, izraelitų vadas ir Pažado žemės (Kanaano) užkariautojas. Jo gyvenimas ir darbai, aprašyti Biblijos „Jozuės knygoje“, yra ne tik istorinis pasakojimas, bet ir teologinis liudijimas apie Dievo ištikimybę savo tautai. Jozuės vardas hebrajiškai yra Yehoshua (יְהוֹשֻׁעַ), kas reiškia „Viešpats yra išgelbėjimas“. Graikiškai šis vardas … [Skaityti toliau…]
Žodis „ortodoksija“ šiandien dažnai siejamas su Rytų krikščionybe – vadinamąja Stačiatikių Bažnyčia. Tačiau šio termino reikšmė ir istorinė kelionė – gerokai platesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nuo senovės Graikijos filosofų iki viduramžių teologų ir šiuolaikinių konfesinių skirtumų, ortodoksija išliko vienu iš svarbiausių religinių ir kultūrinių sąvokų. Žodis ortodoksija kilęs iš graikų kalbos: Vadinasi, ortodoksija … [Skaityti toliau…]
I amžiaus Palestina – tai pasaulis, kurio visuomeninė ir teisinė struktūra buvo giliai patriarchalinė. Moterys gyveno griežtai apibrėžtame vaidmenų lauke, kur svarbiausias jų tikslas buvo šeima, vaikai ir klusnumas vyro autoritetui. Viešoji erdvė, švietimas, religija, politika – visa tai buvo laikoma vyrų domenu. Būtent šiame kontekste pasirodo Jėzus iš Nazareto, ir tai, kaip jis elgėsi … [Skaityti toliau…]
Omfalos hipotezė (angl. Omphalos hypothesis) – tai XIX a. viduryje suformuluota idėja, bandanti suderinti krikščioniškąją pasaulio sukūrimo sampratą su geologiniais ir astronominiais įrodymais, rodančiais, kad pasaulis yra labai senas. Pavadinimas kilęs iš graikų žodžio omphalos – „bambagyslė“ arba „pasaulio centras“. Biblinėje tradicijoje omfalas buvo laikomas simboline pasaulio ašimi – pavyzdžiui, Delfų šventykloje stovėjo „omfalos akmuo“. … [Skaityti toliau…]
Kopimizmas (angl. Copyism arba Missionary Church of Kopimism) – tai šiuolaikinis filosofinis ir religinis judėjimas, kilęs Švedijoje 2010 metais. Jo pagrindinė idėja – informacijos dalijimasis, kopijavimas ir platinimas yra šventas veiksmas, o informacija turi būti laisvai prieinama visiems. Kopimizmas kilo kaip atsakas į griežtėjančius autorių teisių įstatymus ir skaitmeninės informacijos kontrolę, siekdamas iš naujo apibrėžti, … [Skaityti toliau…]
Palmar de Troya judėjimas, Lietuvoje žinomas kaip Palmarianų krikščionių bažnyčia (arba tiesiog Palmarianų bažnyčia), yra schizmatiška krikščionių sekta, kilusi 1968 m. El Palmar de Troya kaime, Sevilijos provincijoje, Andalūzijoje, Ispanijoje. Šis judėjimas, oficialiai vadinamas Palmarianų krikščionių bažnyčia (Iglesia Cristiana Palmariana de los Carmelitas de la Santa Faz), išsiskyrė iš Katalikų Bažnyčios, teigdama, kad yra tikroji … [Skaityti toliau…]
Bogomilai buvo viduramžių dualistinė krikščionių sekta, klestėjusi Balkanuose, ypač Bulgarijoje, tarp X ir XV a. Šis gnosticizmo bruožų turintis judėjimas, dažnai laikomas eretiniu, išsiskyrė savo mokymu apie pasaulio dualizmą, pasipriešinimu Bažnyčios hierarchijai ir socialine kritika. Žemiau pateikiama apžvalga apie Bogomilų kilmę, pagrindinius principus, istorinius įvykius ir citatas, atspindinčias jų idėjas. Bogomilai atsirado X a. viduryje … [Skaityti toliau…]
Quietizmas (kvietizmas) yra XVII a. krikščioniškosios mistikos srovė, pabrėžusi visišką pasyvumą ir atsidavimą Dievo valiai, atsisakant aktyvių pastangų dvasiniame gyvenime. Šis judėjimas, dažnai siejamas su katalikybe, tačiau turėjęs įtakos ir kitoms krikščionių tradicijoms, sukėlė prieštaringų reakcijų dėl savo radikalių idėjų apie maldą, valią ir išganymą. Žemiau pateikiama apžvalga apie quietizmo kilmę, pagrindinius principus, istorinius įvykius … [Skaityti toliau…]
Mariavitai yra religinis judėjimas (mariaviatizmas), kilęs Lenkijoje XIX a. pabaigoje, siekęs reformuoti katalikų tikėjimą, pabrėždamas Mergelės Marijos garbinimą ir dvasinį atsinaujinimą. Šis judėjimas išsiskiria savo unikalia teologija, dvasine praktika ir sudėtinga istorija, kurią lydėjo konfliktai su Romos katalikų Bažnyčia. Mariavitų judėjimas užgimė 1893 m. Lenkijoje, Plocko mieste, kai vienuolė Felicija Kozłowska, vėliau vadinama „Mateczka“ (Mažąja … [Skaityti toliau…]