Žodis „depresija“ kilęs iš lotynų kalbos termino „deprimere“, kuris sudarytas iš priešdėlio „de-“ (žemyn) ir veiksmažodžio „premere“ (spausti, slėgti). Iš pradžių šis žodis buvo vartojamas fiziniam nuslopinimui ar nuleidimui apibūdinti, tačiau vėliau, ypač nuo XIX a., jis įgijo psichologinę reikšmę, nusakydamas emocinį liūdesį, energijos trūkumą ar dvasinį nuosmukį. Depresija – tai būsena, kuriai būdingas gilus … [Skaityti toliau…]
Tikėjimo išpažinimo priesaika, duodama prieš priimant aukštas bažnytines pareigas, kilo iš senųjų Bažnyčios praktikų, kai prieš pradedant eiti atsakingas pareigas asmuo viešai išpažindavo tikėjimą ir pasižadėdavo ištikimai jo laikytis. Viduramžiais, ypač kovos su erezijomis laikotarpiu, ši priesaika tapo privaloma vyskupams, teologams, dėstytojams ir Bažnyčios teisėjams. Dabartinė priesaikos forma buvo aiškiai suformuluota Pijaus X laikais ir … [Skaityti toliau…]
Tikėjimo gynėjo titulas Defensor Fidei pirmą kartą oficialiai suteiktas 1521 metais popiežiaus Leono X Anglijos karaliui Henrikui VIII už jo veikalą Assertio Septem Sacramentorum („Septynių sakramentų gynimas“), kuriame jis gynė katalikų mokymą nuo Martyno Liuterio kritikos. Nors vėliau Anglijos karaliai atsiskyrė nuo Romos ir titulas įgavo kitokią prasmę, kituose Europos kraštuose monarchai vis dar duodavo … [Skaityti toliau…]
„Amžinas gyvenimas“ – tai frazė, kurią mes taip dažnai girdim bažnyčioje, maldose, Evangelijoje, kad ji kartais net praranda svorį. Skamba gražiai, net didingai, bet ką iš tikrųjų ji reiškia? Ar tai nesibaigiantis laikas po mirties? Ar kažkas daugiau? Gal net visai ne tai, ką įsivaizduojam? Kai sakom „amžinas“, dažnas galvoja apie laiką be pabaigos. Lyg … [Skaityti toliau…]
Kai galvojame apie pragarą, vaizduotėje iškyla liepsnos, grandinės, riksmai ir tamsa. Tokį vaizdą matėm filmuose, paveiksluose, gal net vaikystėje girdėjom išsigandę, kai kas nors sakė: „taip elgsies – eisi į pragarą.“ Bet kas iš tikrųjų yra pragaras? Ar tai bausmė? Ar būsena? Ar vis dar tikėti tuo šiuolaikiniam žmogui? Bažnyčia per amžius kalbėjo apie pragarą … [Skaityti toliau…]
Kartais gyvenime tenka rinktis. Ne tarp gėrio ir blogio, bet tarp dviejų dalykų, kurie abu atrodo vertingi. Štai vienas iš jų – būti geru. Švelniu, atjaučiančiu, suprantančiu. Ir kitas – būti teisiu. Laikyti tiesą. Nesileisti iškraipomas. Atsistoti už tai, kas, tavo manymu, teisinga, net jei tai kažkam nepatogu. O tada ateina momentas, kai šitie du … [Skaityti toliau…]
Platus kelias, kuris veda į pražūtį, ir siauras – kuris veda į gyvenimą. Ši Jėzaus frazė iš Evangelijos pagal Matą skamba tarsi įspėjimas, bet kartu – ir kvietimas. Ir tai nėra tik apie „gerus“ ar „blogus“ žmones. Tai apie kryptis. Apie kelią, kurį renkiesi kiekvieną dieną, o ne vieną kartą gyvenime. Platus kelias – tai … [Skaityti toliau…]
Tikėjimas dažnai pristatomas kaip kvietimas, dovana, kelias. Bet štai mintis, kuri iškelia visai kitą klausimą: ar tikėti – tai įsakymas? Ne švelnus pasiūlymas, o reikalavimas? Ne galimybė, o pareiga? Klausimas, iš pirmo žvilgsnio skambantis provokuojančiai, bet jame slypi labai žmogiškas nerimas – kas iš manęs tikėjime reikalaujama? Jei pažvelgtume į Šventąjį Raštą, atrastume daugybę vietų, … [Skaityti toliau…]
Jei žiūrime iš klasikinės krikščioniškos teologijos perspektyvos, atsakymas būtų toks: Dievas sukūrė angelą, kuris vėliau savo laisvu pasirinkimu atsisakė gėrio ir tapo tuo, ką mes vadiname velniu. Kitaip tariant – Dievas nesukūrė blogio. Jis sukūrė laisvę. Ir per tą laisvę – kai kurie kūriniai pasirinko priešintis tam gėriui, kuriame buvo sukurti. Velnias (arba Liuciferis) Biblijoje … [Skaityti toliau…]
Tamsa – tai vieta, kur gimsta šviesa. Skamba paradoksaliai, ar ne? Bet jei šiek tiek sustoji ir pagalvoji, būtent tamsiausiais gyvenimo momentais žmogus dažniausiai pradeda ieškoti giliau. Kai viskas klostosi gerai, kai esi mylimas, saugus, sotus – dažnai net nejauti poreikio ieškoti šviesos. Bet kai viskas slysta iš rankų, kai lieki vienas, kai tylu net … [Skaityti toliau…]