Laozi (老子, Lǎozǐ, dar rašomas Lao Dzy, Lao Tzu, pažodžiui „Senasis Mokytojas“) yra legendinė senovės Kinijos asmenybė, laikoma daoizmo – vienos iš pagrindinių Kinijos filosofinių ir religinių tradicijų – pradininku. Manoma, kad jis gyveno VI–V a. pr. Kr., Zhou dinastijos laikais, tačiau tikslios jo gyvenimo datos ir netgi pati jo egzistencija kelia diskusijų. Laozi priskiriamas … [Skaityti toliau…]
Karmos (業, yè kinų kalboje, „veiksmas“ arba „pasekmė“) samprata yra esminė budizmo doktrina, pabrėžianti, kad visi veiksmai – geri ar blogi – turi pasekmes, kurios gali pasireikšti per kelis gyvenimus. Kinijoje, kur budizmas pradėjo plisti I–II a., karmos idėja susidūrė su vietinėmis konfucianizmo tradicijomis, kurios atmetė reinkarnaciją ir akcentavo harmoniją per vieną gyvenimą. Šis ginčas, … [Skaityti toliau…]
Senovės kinų dvasinėje kultūroje Tian (天) – dangaus sąvoka – buvo vienas iš svarbiausių ir sudėtingiausių terminų. Tian galėjo reikšti dangų, visatą, likimą ar net aukščiausiąją jėgą, bet klausimas, ar Tian yra asmeninis Dievas, ar beasmenė tvarka, ilgai kėlė aštrius ginčus tarp konfucianistų ir daoistų. Konfucianistai, sekdami Kongzi (Konfucijaus) mokymu, laikė Tian aukštesne moraline galia, … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus neklystamumo (Papal Infallibility) doktrina teigia, kad popiežius, kalbėdamas ex cathedra („iš sosto“) tikėjimo ir moralės klausimais, yra apsaugotas nuo klaidų Šventosios Dvasios. Ši doktrina, oficialiai patvirtinta Pirmajame Vatikano susirinkime (1869–1870 m.), tapo vienu iš labiausiai diskutuotinų katalikų Bažnyčios mokymų, sukeldama ginčus tarp konservatorių ir liberalų bei prisidėdama prie skilimų. Popiežiaus neklystamumo idėja remiasi ilgamete … [Skaityti toliau…]
Purgatorius, arba skaistykla, yra krikščioniškoje teologijoje tarpinė būsena po mirties, kur sielos, kurios mirė Dievo malonėje, bet dar nėra visiškai šventos, yra valomos prieš patekdamos į dangų. Ši idėja, išsivysčiusi Viduramžiais, tapo vienu iš pagrindinių ginčų tarp katalikų ir protestantų Reformacijos metu (XVI a.), o jos šaknys siekia ankstyvąją Bažnyčią. Purgatoriaus idėja neturi aiškaus pagrindo … [Skaityti toliau…]
Klausimas, ar Šventoji Dvasia kyla tik iš Tėvo, ar ir iš Sūnaus, yra vienas iš centrinių teologinių ginčų krikščionybės istorijoje, kuris galiausiai prisidėjo prie Rytų ir Vakarų Bažnyčių schizmos 1054 m. Šis ginčas, vadinamas Filioque (lot. „ir iš Sūnaus“) problema, kyla iš Nicos–Konstantinopolio tikėjimo išpažinimo (381 m.) formuluočių skirtumų ir skirtingų teologinių perspektyvų Rytų (ortodoksų) … [Skaityti toliau…]
Teonas iš Marmarikos yra vienas iš ankstyvosios krikščionybės figūrų, kurios pavardė iškyla kalbant apie didžiuosius Bažnyčios persekiojimus IV amžiaus pradžioje. Marmarika – tai sritis Šiaurės Afrikoje, maždaug dabartinės rytinės Libijos teritorijoje, kur krikščionybė jau tuo metu buvo giliai įsišaknijusi tarp vietos gyventojų. Teonas tapo žinomas dėl savo ištikimybės Kristui per imperatoriaus Diokletiano vykdytus persekiojimus (apie … [Skaityti toliau…]
Pafnutijus iš Egipto (IV a. pr.) buvo vienas iš ryškiausių ankstyvosios Bažnyčios askezės ir ištvermės simbolių. Jis priklausė Egipto dykumų atsiskyrėlių kartai, gyvenusiai itin griežtą gyvenimą, kupiną maldos, pasninko ir vienatvės. Sakoma, kad jis buvo mokinys garsiojo dykumos tėvo šv. Antano Didžiojo. Pafnutijaus vardas graikiškai reiškia „tas, kuris priklauso Dievui“ (παφνουτιος). Dar būdamas jaunas, Pafnutijus … [Skaityti toliau…]
Kiekvienas, kas bent kartą bandė skaityti Bažnyčios Tėvų raštus ar ortodoksų teologijos tekstus, susidūrė su žodžiais kaip hypostasis, ousia, theosis, kenosis. Iš pirmo žvilgsnio – tarsi svetima kalba. Ir ne be priežasties. Tai iš tiesų yra svetima kalba: ankstyvoji krikščioniškoji teologija iš esmės buvo rašoma graikiškai. Visi didieji IV a. teologiniai mūšiai vyko per graikų … [Skaityti toliau…]
Rugpjūčio 15-oji Lietuvoje žinoma kaip Žolinė. Katalikų Bažnyčioje šią dieną švenčiamas Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimas į dangų – tikėjimas, kad Marija, pasibaigus žemiškajam gyvenimui, buvo su kūnu ir siela paimta į amžinybę. Tai viena iš keturių didžiųjų Marijos švenčių liturginiame kalendoriuje. Bet kodėl lietuviškai ji vadinama „Žoline“? Pavadinimas „Žolinė“ kilo ne iš dogmos, bet iš … [Skaityti toliau…]