Latreia (gr. λατρεία) krikščionių teologijoje reiškia garbinimą, skirtą tik Dievui – Švenčiausiajai Trejybei (Tėvui, Sūnui ir Šventajai Dvasiai). Tai aukščiausia pagarba, išreiškiama per Mišių auką, maldas ir šlovinimą, pripažįstant Dievą kaip vienintelį Kūrėją. VII–VIII a. Bizantijos imperijoje, ypač per ikonoklazmo krizę, latreia buvo griežtai atribota nuo kitų pagarbos formų, kad būtų išvengta stabmeldystės kaltinimų. Skirtumas … [Skaityti toliau…]
Skirtumas tarp garbinimo (latreia) ir pagarbos (proskynesis) yra esminis krikščionių teologijoje, ypač aptariant šventųjų ikonų, relikvijų ar kitų šventų objektų vietą tikėjime. Šios sąvokos buvo ypač svarbios Nikėjos II susirinkime (787 m.), kuris įtvirtino ikonų garbinimo praktiką, aiškiai atskirdamas šiuos du veiksmus. Skirtumas tarp latreia ir proskynesis tapo ypač aktualus VII–VIII a. Bizantijos imperijoje, per … [Skaityti toliau…]
Monoteliizmo erezija yra VII a. krikščionių teologinis mokymas, teigiantis, kad Jėzus Kristus turi dvi prigimtis (dieviškąją ir žmogiškąją), tačiau tik vieną valią (paprastai laikomą dieviškąja). Ši doktrina kilo kaip bandymas sutaikyti chalkedoniečius ir monofizitus, tačiau buvo pasmerkta kaip erezija Konstantinopolio III susirinkime (680–681 m.). Šis straipsnis unikaliai nagrinėja monoteliizmo kilmę, kontekstą, pagrindinius veikėjus, pasekmes ir … [Skaityti toliau…]
Maksimas Išpažinėjas (apie 580–662 m.) yra vienas žymiausių VII a. krikščionių teologų, mistikų ir asketų, kurio darbai turėjo didžiulę įtaką Rytų ortodoksų teologijai ir filosofijai. Žinomas dėl savo tvirtos pozicijos ginant ortodoksinę kristologiją prieš monoteliizmo ereziją, Maksimas užsitarnavo „Išpažinėjo“ titulą dėl savo kančių ir ištvermės ginant tikėjimą. Maksimas gimė apie 580 m., tikėtina Konstantinopolyje, Bizantijos … [Skaityti toliau…]
Popiežius Hadrianas I (valdė 772–795 m.), buvo vienas reikšmingiausių VIII a. popiežių, ypač dėl savo vaidmens stiprinant popiežiaus autoritetą ir užmezgant ryšius su Frankų karalyste. Hadrianas I gimė apie 700 m. Romoje, kilmingoje romėnų šeimoje, tikėtina susijusioje su vietos aristokratija. Jo pontifikatas truko nuo 772 m. vasario 1 d. iki mirties 795 m. gruodžio 25 … [Skaityti toliau…]
Popiežius Agatonas (valdė 678–681 m.) yra viena iš mažiau žinomų, tačiau reikšmingų VII a. Katalikų Bažnyčios figūrų, garsėjančių savo vaidmeniu Konstantinopolio III susirinkime, kuris užbaigė monoteliizmo ereziją. Jo trumpas, bet intensyvus pontifikatas atspindi Bažnyčios pastangas stiprinti doktrininę vienybę ir palaikyti ryšius tarp Rytų ir Vakarų sudėtingu Bizantijos imperijos laikotarpiu. Agatonas gimė apie 620 m., tikėtina … [Skaityti toliau…]
Popiežius Vigilijus (valdė 537–555 m.) yra viena prieštaringiausių V a. Katalikų Bažnyčios figūrų, žinoma dėl savo vaidmens „Trijų skyrių“ kontroversijoje ir sudėtingų santykių su Bizantijos imperatoriumi Justinianu I. Jo pontifikatas atspindi Bažnyčios ir valstybės įtampas, teologinius ginčus ir politinį spaudimą, formavusį ankstyvąją krikščionybę. Vigilijus gimė apie 500 m. Romoje, kilmingoje romėnų šeimoje. Jo pontifikatas truko … [Skaityti toliau…]
Teodosijaus ediktai – tai keli svarbūs imperatoriaus Teodosijaus I (valdė 379–395 m.) paskelbti teisės aktai, kurie įtvirtino krikščionybę kaip Romos imperijos valstybinę religiją ir smarkiai paveikė religinį bei politinį IV a. kraštovaizdį. Šie ediktai, ypač „Cunctos populos“ (380 m.), tapo lūžio tašku, formuojant krikščioniškąją Europą. Teodosijaus ediktai buvo paskelbti skirtingais metais ir vietose, tačiau svarbiausias … [Skaityti toliau…]
Konstantinopolio III susirinkimas, vykęs 680–681 m., yra vienas iš esminių ankstyvosios krikščionybės įvykių, padėjusių galutinai išspręsti kristologinius ginčus ir sustiprinti Bažnyčios doktriną. Susirinkimas vyko nuo 680 m. lapkričio 7 d. iki 681 m. rugsėjo 16 d. Konstantinopolyje, Bizantijos imperijos sostinėje. Posėdžiai greičiausiai buvo rengiami imperatoriaus rūmuose, vadinamojoje Trulo salėje (dėl kupolo formos stogo), todėl susirinkimas … [Skaityti toliau…]
Jeruzalės susirinkimas datuojamas apie 50 m. po Kristaus, nors tiksli data lieka diskusijų objektu, nes šaltiniai, tokie kaip Apaštalų darbai, nenurodo konkrečios dienos. Susirinkimas vyko Jeruzalėje, kuri tuo metu buvo ne tik judaizmo, bet ir ankstyvosios krikščionybės centras. Miestas pulsavo religine ir politine įtampa, nes Romos imperijos šešėlyje krikščionių bendruomenė ieškojo savo kelio tarp žydų … [Skaityti toliau…]