Jeruzalės apgultis, žinoma kaip Siege of Jerusalem anglų kalboje ir Assedio di Gerusalemme italų kalboje, vyko 1099 m. birželio 7 d. – liepos 15 d. per Pirmąjį kryžiaus žygį. Ši apgultis tapo kryžiuočių siekio atkovoti Šventąjį Miestą iš musulmonų kulminacija, palikdama neišdildomą pėdsaką krikščionių ir islamo istorijoje. Pirmasis kryžiaus žygis buvo inicijuotas 1095 m. popiežiaus … [Skaityti toliau…]
Tūro mūšis, dar žinomas kaip Poitjė mūšis (pranc. Bataille de Poitiers) arba Battle of Tours anglų kalboje, įvyko 732 m. spalio 10 d. netoli Tūro ir Poitjė miestų dabartinėje Prancūzijoje. Ši kova laikoma vienu svarbiausių momentų Vakarų Europos istorijoje, nes ji sustabdė musulmonų plėtrą į šiaurę nuo Pirėnų ir padėjo pagrindą krikščioniškos Europos išlikimui. VIII … [Skaityti toliau…]
„Cum tam divino“ (lot. „Kadangi dieviškai [taip nurodyta]“) yra popiežiaus Julijaus II (pontifikavusio 1503–1513 m.) apaštališkoji konstitucija (arba bulė), išleista 1506 m. sausio 14 d. Tai buvo vienas svarbiausių Julijaus II pontifikato dokumentų, kuriuo siekta griežtai pasmerkti ir panaikinti simoniją (šventų dalykų, ypač dvasinių pareigų, pirkimą ir pardavimą) popiežiaus rinkimuose (konklavoje). Simonijos problema XV amžiuje … [Skaityti toliau…]
„Dudum Siquidem“ (lot. „Jau prieš kurį laiką“) yra popiežiaus Aleksandro VI išleista popiežiaus bulė, datuojama 1493 m. rugsėjo 26 d. Ši bulė yra ketvirtasis ir paskutinis dokumentas iš garsiųjų „Popiežiškųjų padalijimo bulių“ (Papal Bulls of Demarcation) serijos, išleistų 1493 metais. Ji papildė ir išplėtė ankstesnes bulės „Inter Caetera“ (gegužės 4 d.) ir „Eximiae devotionis“ (gegužės … [Skaityti toliau…]
Lepanto mūšis, įvykęs 1571 m. spalio 7 d., buvo didžiulis jūrų mūšis, suvedęs į kovą krikščioniškųjų valstybių sąjungą – Šventąją Lygą – ir galingąją Osmanų imperiją. Šis mūšis, vykęs Patrų įlankoje, prie Graikijos vakarinės pakrantės (netoli dabartinio Nafpaktos miesto, kuris turkų vadinamas Lepanto), buvo ne tik vienas didžiausių jūrų mūšių istorijoje, bet ir simbolinis bei … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios teologijoje ir krikščioniškoje mintyje plačiai vartojamas terminas „tikėjimo įstatymas“ (lot. lex credendi) apibūdina tai, ką Bažnyčia tiki ir moko. Šis principas yra neatsiejamai susijęs su kitu svarbiu posakiu – „maldos įstatymu“ (lex orandi), kuris nurodo, kaip Bažnyčia meldžiasi. Šiandien taip pat dažnai pridedamas ir trečiasis elementas – „gyvenimo įstatymas“ (lex vivendi) arba „darbų … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Sergijaus III (pontifikavusio 904–911 m.) valdymo metu buvo išleista bulė, kuri, nors ir neturi tikslaus išlikusio pavadinimo, yra žinoma dėl itin kontroversiško turinio: ji anuliavo popiežiaus Formozo (891–896 m.) pontifikatą ir patvirtino jo pirmtako Stepono VI veiksmus. Šis įvykis yra vienas iš geriausių pavyzdžių, iliustruojančių tamsiausią ir audringiausią popiežystės laikotarpį, dažnai vadinamą „Tamsiaisiais Amžiais“ … [Skaityti toliau…]
1037 m. lapkričio mėnesį popiežius Benediktas IX (pontifikavęs 1032–1044, 1045, 1047–1048 m.) išleido bulę, kurioje aptarė skirtumą tarp „įsodinimo“ (enthronement) ir „inkatedracijos“ (incathedration). Nors pačios bulės pavadinimas nėra aiškiai žinomas ar nurodytas (dažnai tokios bulės identifikuojamos pagal datą ir turinį, jei nėra oficialaus vardo), šis dokumentas yra svarbus netiesioginis liudijimas apie Romos popiežių naudojimąsi „Cathedra“ … [Skaityti toliau…]
„Indulgentiarum Doctrina“ (liet. „Apie indulgencijų doktriną“) yra 1967 m. sausio 1 d. popiežiaus Pauliaus VI išleista apaštališkoji konstitucija. Šiuo dokumentu buvo peržiūrėta ir atnaujinta Katalikų Bažnyčios indulgencijų doktrina ir praktika, atsižvelgiant į Vatikano II Susirinkimo (1962–1965 m.) dvasią ir poreikį geriau paaiškinti šią doktriną šiuolaikiniam pasauliui. Pagrindiniai siekiai buvo: Konstitucija išsamiai aprašo indulgencijų teologiją ir … [Skaityti toliau…]
„Consueverunt Romani Pontifices“ (liet. „Romos Popiežiai paprastai darydavo“) yra 1569 m. rugsėjo 17 d. popiežiaus Pijaus V išleista popiežiaus bulė. Šiuo dokumentu popiežius Pijus V oficialiai patvirtino Šventojo Rožinio maldą ir jai suteiktas indulgencijas, skatindamas tikinčiuosius ją melstis. Ši bulė yra svarbi tiek Rožinio istorijoje, tiek platesniame Bažnyčios kontekste po Tridento Susirinkimo. Bulę „Consueverunt Romani … [Skaityti toliau…]