Šv. Augustinas, vienas įtakingiausių krikščionių teologų, savo veikale „De Civitate Dei“ („Apie Dievo valstybę“) pristato dvi simbolines žmonijos būsenas – Civitas Dei (Dievo valstybę) ir Civitas Terrena (žemiškąją valstybę). Šios sąvokos nėra tiesiog geografinės ar politinės, bet veikiau atspindi dvasines ir moralines žmogaus orientacijas. Civitas Terrena, arba žemiškoji valstybė, yra bendruomenė, kurią sudaro žmonės, gyvenantys … [Skaityti toliau…]
Tertuliano, vieno iš ankstyvosios krikščionybės Tėvų, veikalas „De Baptismo“ (lot. De Baptismo, angl. On Baptism, liet. Apie krikštą) yra trumpas, bet reikšmingas traktatas, parašytas apie 200–206 m. Kartaginoje (dabartinis Tunisas). Šis darbas, laikomas pirmuoju krikščionišku tekstu, skirtu išimtinai krikšto sakramentui, yra skirtas paaiškinti krikšto prigimtį, svarbą ir teisingą praktiką, atsakant į to meto erezijas ir … [Skaityti toliau…]
Tertuliano, vieno iš ankstyvosios krikščionybės Tėvų, veikalas „Adversus Marcionem“ (lot. Adversus Marcionem, angl. Against Marcion, liet. Prieš Marcioną) yra penkių knygų apologetinis traktatas, parašytas apie 207–212 m. Šis darbas, sukurtas lotynų kalba, yra skirtas paneigti Marciono, II a. eretiko, mokymus, kurie kėlė grėsmę besiformuojančiai krikščionių doktrinai. Tertulianas, gyvenęs Kartaginoje (dabartinis Tunisas), buvo žinomas savo aistringu … [Skaityti toliau…]
Šv. Grigaliaus Didžiojo, originaliai vadinamo Gregorius Magnus (lotynų k.), veikalas „Dialogi“ (lot. Dialogorum Libri IV, angl. Dialogues, liet. Dialogai) yra vienas žymiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, parašytas apie 593–594 m. Šis keturių knygų rinkinys, parašytas lotynų kalba, yra pokalbių tarp Grigaliaus ir jo diakono Petro forma pateikta Italijos šventųjų gyvenimų ir stebuklų kronika. Veikalas tapo itin … [Skaityti toliau…]
Šv. Grigaliaus Didžiojo veikalas, originaliai pavadintas „Moralia in Job“ (lotynų k.), anglų kalboje žinomas kaip „Morals on the Book of Job“, o lietuviškai – „Moraliniai Jobo knygos komentarai“, yra vienas reikšmingiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų. Šis monumentalus darbas, parašytas tarp 578 ir 595 m., apima 35 knygas ir yra išsami Jobo knygos komentaro studija. Autorius – … [Skaityti toliau…]
Šventasis Tomas Akvinietis (Thomas de Aquino), XIII amžiaus teologas ir filosofas, yra vienas įtakingiausių mąstytojų Katalikų Bažnyčios istorijoje. Jo magnum opus, „Summa Theologiae“ (liet. „Teologijos santrauka“ arba „Teologijos summa“, ang. The Summa Theologica Of St Thomas Aquinas), yra monumentalus veikalas, apimantis visą krikščioniškosios teologijos spektrą. Tomas Akvinietis (1225–1274) buvo dominikonų vienuolis, garsėjęs savo intelektu ir … [Skaityti toliau…]
Sielos likimas – tai žmogaus dvasinės esmės kelionės po mirties idėja, apimanti klausimus apie jos paskirtį, galutinę buveinę ir transformaciją. Skirtingose tradicijose siela suvokiama kaip nemirtinga, atskiriama nuo kūno dalis, nešanti žmogaus sąmonę, emocijas ar moralinius pasirinkimus. Pavyzdžiui, senovės egiptiečiai tikėjo, kad siela („ka“ ir „ba“) turi būti teisiama dievų, o krikščionybėje siela keliauja į … [Skaityti toliau…]
Pragaro vardai parodo žmonijos bandymus įvardyti tamsą, chaosą ir paslaptis, slypinčias už kasdienio pasaulio ribų. Šie vardai, kilę iš įvairių kultūrų ir mitologijų vaizduoja blogio įsikūnijimus ir atskleidžia, kaip skirtingos civilizacijos suprato moralės, nuodėmės ir antgamtinių jėgų sąvokas. Nuo senovės hebrajų raštų iki majų šventyklų – kiekvienas vardas slepia istoriją, kuri kartais gąsdina, o kartais … [Skaityti toliau…]
Aukščiausiasis gėris (lot. summum bonum) ir aukščiausiasis blogis (lot. summum malum) – tai du fundamentalūs etikos filosofijos terminai, kuriais bandoma atsakyti į esminius klausimus: Aukščiausiasis Gėris (Summum Bonum) Tai yra galutinis, pats svarbiausias tikslas, kurio siekia žmogus ir kuriuo matuojama visų kitų veiksmų vertė. Tai nėra tiesiog malonumas ar nauda – tai yra pats gyvenimo … [Skaityti toliau…]
Salomėjos šokis, aprašytas Evangelijoje pagal Matą (14:6–11) ir Morkų (6:21–28), yra viena tragiškiausių ir dramatiškiausių Naujojo Testamento istorijų, kurios centre – Galilėjos valdovo Erodo Antipo puota, jaunos merginos šokis ir Jono Krikštytojo galvos nukirtimas. Ši istorija, persmelkta intrigų, keršto ir moralinių dilemų, ne tik atskleidžia I a. Palestinos politinį ir religinį kontekstą, bet ir kelia … [Skaityti toliau…]