Tomas Hobsas

Tomas Hobsas (Thomas Hobbes, 1588–1679) – anglų filosofas, kurio idėjos tapo moderniosios politikos mokslo pamatu. Gyvendamas Anglijos pilietinio karo (1642–1651) fone, Hobsas matė didžiausią visuomenės baimę – visišką tvarkos žlugimą. Tai suformavo jo pesimistinę, bet griežtai logišką sistemą: žmogus iš prigimties nėra „socialus gyvūnas“, o veikiau būtybė, vedama baimės ir savisaugos instinkto.

Karas prieš visus

Hobsas savo filosofiją pradeda nuo šiurpaus minties eksperimento – prigimtinės būsenos. Tai būklė, kurioje nėra įstatymų, teismų ar policijos. Pasak mąstytojo, tokioje situacijoje žmogus žmogui tampa vilku (homo homini lupus est).

Kadangi žmonės iš prigimties yra apylygiai (net silpniausias gali nužudyti stipriausią pasitelkęs klastą), kyla nuolatinė mirties baimė. Hobsas teigė, kad tokioje būsenoje vyksta „visų karas prieš visus“, o žmogaus gyvenimas tampa:

„Vienišas, vargingas, bjaurus, gyvuliškas ir trumpas.“

Visuomenės sutartis ir Leviatano gimimas

Kad išvengtų savinaikos, žmonės sudaro visuomenės sutartį. Tai radikalus susitarimas, pagal kurį kiekvienas individas atsisako savo prigimtinės teisės į viską ir perduoda savo galią vienam asmeniui arba jų grupei – Suverenui.

Hobsas šį suvereną pavadino Leviatanu (pagal Biblijos jūrų pabaisą). Tai milžiniška, dirbtinė būtybė, kurios kūną sudaro visi piliečiai, o galvą – valdovas. Pagrindinė jo užduotis yra viena: garantuoti saugumą. Kol Leviatanas užtikrina taiką, piliečiai privalo jam besąlygiškai paklusti.

Valdžia virš religijos

Hobsas ypač pykdė to meto dvasininkiją, teigdamas, kad valstybėje negali būti dviejų šeimininkų. Jis manė, kad Bažnyčia turi būti visiškai pavaldi valstybei. Pasak filosofo, religinė valdžia neturi turėti jokios politinės galios, o valdovas turi teisę nustatyti viešą religinį kultą, kad būtų išvengta pilietinių karų dėl dogmų skirtumų.

Prigimtinės būsenos ir valstybės palyginimas

Nors Hobsas dažnai laikomas absoliutizmo gynėju, jis ironiškai padėjo pamatus ir liberaliajai minčiai. Jis pirmasis teigė, kad valdžia kyla ne „iš Dievo malonės“, o iš žmonių sutikimo. Visuomenės tikslas Hobsui buvo ne pasiekti dangišką palaimą, o apsaugoti gyvybę žemėje.

Tomo Hobso citatos

• „Stebuklas yra Dievo darbas, atliktas siekiant parodyti išrinktiesiems ypatingą tarną jų išganymui.“ | Leviatanas, 37 sk. | Hobsas stebuklą apibrėžia ne kaip magiją, o kaip tikslinį Dievo ženklą, perduodamą per konkretų asmenį.
• „Religijos sėklos yra: nuomonė apie dvasias, antrųjų priežasčių nežinojimas, pamaldumas tam, ko bijoma, ir atsitiktinių dalykų laikymas pranašystėmis.“ | Leviatanas, 12 sk. | Atskleidžia psichologines religingumo ištakas – žmogaus baimę ir gamtos dėsnių nesupratimą.
• „Dievo karalystė yra civilinė karalystė, kurioje Dievas valdo savo tautą per savo vietininkus.“ | Leviatanas, 35 sk. | Mąstytojas teigia, kad Dievo valdymas Biblijoje buvo politinis struktūrinis vienetas, o ne tik abstrakti dvasinė būsena.
• „Siela ir kūnas nėra dvi skirtingos substancijos; žmogus yra viena vientisa gyva būtybė.“ | Leviatanas, 44 sk. | Paneigia dualizmą, teigdamas, kad dvasinės būtybės be fizinio kūno idėja yra filosofinė bei loginė klaida.
• „Iš bet kurio matomo poveikio žmogus gali padaryti išvadą, kad turi būti pirmoji ir amžinoji visų dalykų priežastis, kurią žmonės vadina Dievu.“ | Leviatanas, 12 sk. | Tai racionalus argumentas už Dievą kaip pirmąją priežastį, nesukuriant mistinių interpretacijų.
• „Garbinti reiškia parodyti vertę, kurią mes suteikiame asmeniui, kurį garbiname.“ | Leviatanas, 31 sk. | Religinis kultas Hobsui yra pagarbos ženklas, savo mechanika panašus į pagarbą, rodomą žemiškam valdovui.
• „Jei kas nors tvirtina, kad Dievas su juo kalbėjo tiesiogiai, o mes tuo abejojame, jam sunku rasti argumentą, kuriuo priverstų mus tuo patikėti.“ | Leviatanas, 32 sk. | Išreiškia skepticizmą asmeniniams apreiškimams, kurių neįmanoma racionaliai patikrinti ar įrodyti kitiems.
• „Tamsos karalystė yra apgavikų sąjunga, siekianti valdyti žmones per klaidingas doktrinas, kurios užgesina gamtos ir Evangelijos šviesą.“ | Leviatanas, 44 sk. | Tiesioginis filosofo smūgis Katalikų Bažnyčios hierarchijai, kurią jis kaltino piktnaudžiavimu galia.
• „Bažnyčią apibrėžiu kaip krikščionių bendriją, vienijamą vieno suvereno asmens, kurio įsakymu jie privalo susirinkti.“ | Leviatanas, 39 sk. | Be valstybės pripažinimo ir valdovo autoriteto Bažnyčia Hobsui neturi jokios teisinės galios ar statuso.
• „Baimė dėl nematomų galių, sugalvota pagal pasakas, kurios viešai pripažįstamos, vadinama religija; kai nepripažįstamos – prietarais.“ | Leviatanas, 6 sk. | Pakartoja provokuojančią mintį, kad tik valstybės įstatymas skiria teisėtą tikėjimą nuo „neteisėto“ prietaro.
• „Prigimtinė teisė yra kiekvieno žmogaus laisvė naudoti savo galią savo prigimties išsaugojimui.“ | Leviatanas, 14 sk. | Fundamentalus principas, kad savisauga yra aukščiausias prigimtinis dėsnis.
• „Žmogaus gyvenimas [prigimtinėje būsenoje yra] vienišas, vargingas, bjaurus, gyvuliškas ir trumpas.“ | Leviatanas, 13 sk. | Klasikinis prigimtinio chaoso ir saugumo trūkumo apibrėžimas.
• „Žmogus žmogui yra vilkas (Homo homini lupus).“ | Apie pilietį (De Cive), Pratarmė | Nurodo į prigimtinį žmogaus egoizmą ir polinkį kovoti dėl išlikimo.
• „Aš ir baimė gimėme kartu kaip dvyniai.“ | Eiliuota autobiografija | Hobsas gimė anksčiau laiko dėl mamos baimės; baimė tapo jo filosofijos varikliu.
• „Sutartys be kardo yra tik žodžiai, neturintys jokios galios apsaugoti žmogų.“ | Leviatanas, 17 sk. | Teigia, kad be prievartos mechanizmo jokie visuomenės susitarimai neveikia.
• „Pavaldinių pareiga suverenui trunka tik tol, kol jis turi galią juos apsaugoti.“ | Leviatanas, 21 sk. | Nurodo, kad valdžia praranda legitimumą, jei nesugeba užtikrinti fizinio saugumo.
• „Pragaras yra per vėlai pamatyta tiesa.“ | Leviatanas, 44 sk. | Metaforiškas perspėjimas apie pasekmes tų, kurie nesupranta realybės dėsnių laiku.
• „Žodžiai yra išminčių žetonai, jie jais tik skaičiuoja; bet jie yra kvailių pinigai.“ | Leviatanas, 4 sk. | Perspėjimas netapti tuščių sąvokų įkaitais; išmintis reikalauja matyti realybę už žodžių.
• „Smalsumas yra proto geismas.“ | Leviatanas, 6 sk. | Teigiamas žmogaus prigimties bruožas, skatinantis mokslą ir priežastingumo paieškas.
• „Žmogaus galia yra jo turimos priemonės kokiam nors būsimam regimam gėriui pasiekti.“ | Leviatanas, 10 sk. | Galios apibrėžimas per praktinį naudingumą ir tikslų siekimą.
• „Laisvė yra ne kas kita, kaip kliūčių judėjimui nebuvimas.“ | Leviatanas, 21 sk. | Mechanistinis laisvės apibrėžimas: žmogus laisvas tiek, kiek jo fiziškai niekas nesustabdo.
• „Religija yra viešai pripažinta dievybės baimė; prietarai – viešai nepripažinta baimė.“ | Leviatanas, 6 sk. | Nurodo, kad skirtumas tarp tikėjimo ir prietarų yra tik teisinis statusas valstybėje.
• „Tas, kuris pasitiki kitų žmonių knygomis, o ne savo protu, stato namą ant smėlio.“ | Leviatanas, 5 sk. | Pabrėžia savarankiško, kritinio mąstymo ir logikos svarbą virš aklos tradicijos.
• „Nėra tokio dalyko kaip amžina dvasios ramybė šiame gyvenime.“ | Leviatanas, 6 sk. | Gyvenimas yra nuolatinis judėjimas, o visiška ramybė lygi mirčiai.
• „Pirmasis ir fundamentalus prigimtinis dėsnis yra siekti taikos ir jos laikytis.“ | Leviatanas, 14 sk. | Visos kitos teisės ir pareigos kyla iš šio pamatinio poreikio išgyventi.
• „Mokslas yra priežasčių ir vienų faktų priklausomybės nuo kitų žinojimas.“ | Leviatanas, 5 sk. | Hobsas griežtai skiria tikrąjį mokslą nuo tuščių filosofinių spekuliacijų.
• „Garbėtroška yra džiaugsmas, kylantis iš įsivaizduojamos savo galios ir sugebėjimų.“ | Leviatanas, 6 sk. | Perspėjimas apie iliuzinį pranašumo jausmą, kuris dažnai veda į klaidingus sprendimus.
• „Baimė dėl nematomų galių, jei ji viešai leidžiama, vadinama religija.“ | Leviatanas, 6 sk. | Dar vienas aštrus politinis religijos apibrėžimas per valstybės kontrolės prizmę.
• „Kiekvienas žmogus siekia to, kas jam atrodo gera, ir vengia to, kas jam atrodo bloga.“ | Leviatanas, 6 sk. | Psichologinis egoizmas: žmogaus veiksmai visada kyla iš asmeninio vertinimo.
• „Neteisybė prigimtinėje būsenoje neegzistuoja, nes kur nėra bendros valdžios, nėra įstatymo.“ | Leviatanas, 13 sk. | Moralė Hobsui atsiranda tik kartu su valstybe; be jos egzistuoja tik jėga.