Įvairūs žmonės ir šventieji, svarbūs religijoje.
Chamas – vienas iš trijų Nojaus sūnų, minimas Pradžios knygoje. Jo vardas hebrajų kalba (Ham, חָם) reiškia „karštas“ arba „tamsus“. Kartu su broliais Semu ir Jafetu jis išgyveno pasaulinį tvaną ir tapo vienas iš žmonijos tautų protėvių. Pagal Biblijos pasakojimą, Chamas nepagarbiai pasielgė su savo tėvu Nojumi, kai šis buvo apsvaigęs ir nuogas. Dėl šio … [Skaityti toliau…]
Pavelas Florenskis (1882–1937) – šventasis kunigas, teologas, filosofas ir mokslininkas – yra viena ryškiausių XX a. Rusijos dvasinių figūrų. Jo gyvenimas, sujungęs gilų tikėjimą, intelektualinį genialumą ir kankinio auką, tapo švyturiu tiems, kurie ieško prasmės tarp mokslo ir dvasingumo. Sušaudytas 1937 m. Solovkų lageryje, Florenskis paliko palikimą, kuris iki šiol įkvepia savo išmintimi ir drąsa. … [Skaityti toliau…]
Luis Antonio Gokim Tagle, gimęs 1957 m. birželio 21 d. Maniloje, Filipinuose, yra Romos Katalikų Bažnyčios kardinolas, šiuo metu einantis Dikasterijos evangelizacijai proprefekto pareigas. Jis yra žinomas dėl savo charizmos, pastoracinio atsidavimo ir artumo paprastiems žmonėms, dažnai vadinamas „Azijos Pranciškumi“. Tagle gimė katalikiškoje šeimoje Maniloje. Jo tėvas Manuel Topacio Tagle buvo filipiniečių kilmės, o motina … [Skaityti toliau…]
Motiejus Kazimieras Valančius (1801–1875) – viena ryškiausių XIX a. Lietuvos asmenybių, Žemaičių vyskupas, teologas, rašytojas, istorikas, švietėjas ir blaivybės sąjūdžio pradininkas. Jo darbai padėjo pagrindą lietuvių tautiniam atgimimui, o literatūrinė ir visuomeninė veikla prisidėjo prie lietuvių kalbos, kultūros ir katalikybės išsaugojimo sudėtingu carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu. Valančius ne tik stiprino Katalikų Bažnyčios pozicijas, bet ir … [Skaityti toliau…]
Pijus XII (tikrasis vardas Eugenio Maria Giuseppe Giovanni Pacelli) gimė 1876 m. kovo 2 d. Romoje, senoje katalikiškoje šeimoje, kurioje net trys giminaičiai buvo kardinolai. Baigęs teisės ir teologijos studijas tapo puikiu Vatikano diplomatu: jau XX a. pradžioje atstovavo Šventajam Sostui Vokietijoje, buvo nuncijus Miunchene, vėliau Berlyne, o 1930 m. tapo valstybės sekretoriumi, t. y. … [Skaityti toliau…]
Joelis (hebrajiškai יוֹאֵל – Yo’el, graikiškai Ἰωήλ – Ioēl, lotyniškai Joel, arabiškai يويل – Yuwil) – vienas iš vadinamųjų „mažųjų pranašų“ Senojo Testamento knygoje. Jo vardas reiškia „Viešpats yra Dievas“ (hebrajiškai „Jahvė yra Dievas“). Apie Joelį beveik nieko nežinoma asmeniškai: jo tėvas vadinamas Petueliu, o jo knygos datos tiksliai nenustatytos – spėjama, kad jis galėjo … [Skaityti toliau…]
Musa (arabiškai موسى – Mūsā) – didysis pranašas islame, vienas svarbiausių Korano veikėjų, laikomas žydų, krikščionių ir musulmonų tradicijų bendruoju dvasiniu protėviu. Vardo skirtumai tradicijose: Musa islame yra vienas iš penkių „didžiųjų“ pranašų (ulū l-‘azm), šalia Nūho (Nojaus), Ibrahimo (Abraomo), Isos (Jėzaus) ir Muhammado. Korane Musa minimas dažniau nei bet kuris kitas pranašas, o jo … [Skaityti toliau…]
Popiežius Agatonas (valdė 678–681 m.) yra viena iš mažiau žinomų, tačiau reikšmingų VII a. Katalikų Bažnyčios figūrų, garsėjančių savo vaidmeniu Konstantinopolio III susirinkime, kuris užbaigė monoteliizmo ereziją. Jo trumpas, bet intensyvus pontifikatas atspindi Bažnyčios pastangas stiprinti doktrininę vienybę ir palaikyti ryšius tarp Rytų ir Vakarų sudėtingu Bizantijos imperijos laikotarpiu. Agatonas gimė apie 620 m., tikėtina … [Skaityti toliau…]
Teodora ir jos dukra Marozija – X a. Romos istorijos figūros, kurių vardai tapo neatsiejami nuo „Saeculum Obscurum“, arba tamsiojo amžiaus, kai Katalikų Bažnyčia išgyveno moralinį ir politinį nuosmukį. Šios moterys, priklausiusios galingai Teofilaktų šeimai, valdė Romą per intrigų, aljansų ir manipuliavimo popiežių rinkimais tinklą. Jų įtaka, kartais vadinama „pornokratija“, atspindi laikotarpį, kai popiežiaus sostas … [Skaityti toliau…]
Hesiodas – tai vienas seniausių žinomų graikų poetų, gyvenęs apie VIII a. pr. Kr. Be Homero, jis yra viena reikšmingiausių figūrų ankstyvojoje graikų literatūroje. Hesiodas parašė du pagrindinius kūrinius: „Teogoniją“ (dievų kilmės mitologinę giminę) ir „Darbus ir dienas“, kuriame aptariamas žmogaus gyvenimas, darbas, dorovė ir teisingumas. Skirtingai nei epinis Homeras, Hesiodas rašė iš asmeninės patirties, … [Skaityti toliau…]
enelopė yra viena ryškiausių senovės graikų mitologijos moterų figūrų, įamžinta Homero „Odisėjoje“. Ji buvo Itakės karalienė, Odisėjo žmona ir Telemocho motina. Kai Odisėjas išvyko į Trojos karą, ji liko gimtojoje saloje ir tapo kantraus laukimo bei ištikimybės simboliu. Pasakojama, kad ji dvidešimt metų išliko ištikima, nors daugybė vadinamųjų jaunikių siekė jos rankos, manydami, kad Odisėjas … [Skaityti toliau…]
Mahavira – tai vienas iš giliausių Indijos dvasinių mokytojų, kurio vardas reiškia „Didysis nugalėtojas“. Jis laikomas dvidešimt ketvirtuoju ir paskutiniuoju tirthankara – dvasiniu vedliu, kuris atveria kelią į išsilaisvinimą. Jo mokymas tapo džainizmo – senosios Indijos religijos, skelbiančios absoliutų nekenkimą ir dvasinį apsivalymą – pagrindu. Mahavira gyveno VI amžiuje prieš mūsų erą, tuo pačiu laikotarpiu … [Skaityti toliau…]