Įvairūs žmonės ir šventieji, svarbūs religijoje.
Matas Talbotas (Matt Talbot) (1856 m. gegužės 2 d. – 1925 m. birželio 7 d.) buvo airių darbininkas, gyvenęs Dubline, Airijoje. Jis yra žinomas dėl savo dramatiško atsivertimo iš sunkaus alkoholizmo į giliai pamaldų ir asketišką gyvenimą. Katalikų Bažnyčia jį gerbia kaip Dievo tarną, o jo kanonizacijos procesas tebevyksta. Matt Talbot laikomas priklausomybių turinčiųjų globėju, … [Skaityti toliau…]
Rahaba yra intriguojanti Senojo Testamento figūra, minima Jozės knygoje (Joz 2, 6:17–25), kurios istorija atskleidžia sudėtingą Dievo malonės, atgailos ir išganymo temą. Ji garsėja kaip Jericho prostitutė, padėjusi izraelitų šnipams, ir dėl savo tikėjimo bei veiksmų tapo išgelbėta bei netgi Jėzaus Kristaus protėve. Rahaba gyveno Jericho mieste, kuris buvo vienas pirmųjų kanaaniečių miestų, kurį izraelitai … [Skaityti toliau…]
Marija Magdalena (Marija Magdalietė) yra viena iš labiausiai žinomų ir kartu paslaptingiausių Naujojo Testamento figūrų. Ji dažnai minima kaip Jėzaus Kristaus pasekėja, tačiau jos gyvenimas ir vaidmuo apipintas įvairiomis interpretacijomis, legendomis bei teologiniais ginčais. Marija Magdalena yra pirmą kartą paminėta Luko evangelijoje (Lk 8, 2–3), kur sakoma, kad iš jos Jėzus išvarė septynias demonų dvasias, … [Skaityti toliau…]
Šv. Pelagija Antiochietė (IV–V a.) – krikščionių šventoji, žinoma kaip atgailautoja, kurios gyvenimas yra dramatiško atsivertimo iš nuodėmingo gyvenimo į šventumą pavyzdys. Jos istorija, dažnai apipinta legendomis, išliko per hagiografinius tekstus, ypač per šv. Jono Auksaburnio ir kitų Bažnyčios tėvų raštus. Ji laikoma aktorių, šokėjų ir atgailaujančiųjų globėja. Pelagija gyveno Antiochijoje, viename svarbiausių to meto … [Skaityti toliau…]
Šv. Margarita iš Kortonos (1247–1297) – italų šventoji, pranciškonų tretininkė, mistikė ir Kortonos globėja, žinoma dėl savo dramatiško atsivertimo iš nuodėmingo gyvenimo į atgailą, maldą ir tarnystę vargšams. Jos gyvenimas yra pavyzdys, kaip Dievo malonė gali transformuoti net labiausiai nuklydusią sielą. Jaunystė ir nuodėmės Margarita gimė Laviano kaime, netoli Kortonos, Italijoje, neturtingų valstiečių šeimoje. Po … [Skaityti toliau…]
Šv. Kamilas Lelis (Camillus de Lellis, 1550–1614) – italų kunigas, vienuolis ir šventasis, žinomas kaip ligonių globėjas ir Kamilitų ordino įkūrėjas. Jo gyvenimas pasižymėjo dramatišku atsivertimu, atsidavimu vargšams bei ligoniams ir giliu dvasingumu, tačiau jis taip pat turėjo nuodėmių, kurios formavo jo kelią į šventumą. Kamilas gimė Bokianike, Italijoje, kilmingoje šeimoje. Jo jaunystė buvo audringa, … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustinas Hiponietis (354–430 m.) – vienas įtakingiausių krikščionybės teologų ir filosofų, kurio darbai formavo Vakarų krikščionybės mąstyseną. Gimė Tagastėje (dab. Alžyras), Romos imperijos provincijoje. Jo motina Monika buvo pamaldi krikščionė, o tėvas Patricijus – pagonis, vėliau atsivertęs. Augustinas yra žinomas dėl savo autobiografinės knygos „Išpažinimai“ (Confessiones), kurioje atvirai aprašo savo gyvenimą, nuodėmes ir atsivertimą. … [Skaityti toliau…]
Šventoji Marija Faustina Kovalska (lenk. Maria Faustyna Kowalska), gimė 1905 m. rugpjūčio 25 d. kaimo šeimoje Glogove (Lenkija) kaip trečiasis iš dešimties vaikų. Jos krikšto vardas – Elena. Nuo vaikystės ji išsiskyrė dideliu pamaldumu, meile Dievui ir noru tapti vienuole, tačiau dėl skurdžios šeimos situacijos turėjo atidėti savo pašaukimą. 1924 m., po apsireiškimo Jėzaus, kuris … [Skaityti toliau…]
Šv. Gertrūda Didžioji: Dangaus pasiuntinio šventumas ir mistinė kelionė Įvadas Šv. Gertrūda Didžioji (1256 m. sausio 6 d. – 1302 m. lapkričio 17 d.), dar žinoma kaip Gertrūda Helftietė, yra viena žymiausių krikščionių mistikių, cistersų vienuolė ir teologė, kurios gyvenimas ir raštai paliko gilų pėdsaką Katalikų Bažnyčios dvasingume. Jos pravardė „Didžioji“ atspindi jos išskirtinį indėlį … [Skaityti toliau…]
Amosas (hebrajiškai עָמוֹס – Amos, graikiškai Ἀμώς – Amōs, lotyniškai Amos, arabiškai عاموس – ʻĀmūs) – vienas iškiliausių Senojo Testamento „mažųjų pranašų“, garsėjęs drąsa, socialiniu jautrumu ir bekompromisiu tiesos žodžiu. Jo vardas reiškia „tas, kuris neša (naštą)“ arba „nešėjas“. Amosas veikė VIII a. pr. Kr., Izraelio Šiaurės Karalystėje, valdant karaliui Jeroboamui II (apie 760–750 m. … [Skaityti toliau…]