Įvairūs žmonės ir šventieji, svarbūs religijoje.
Šiame puslapyje pristatomi islamo pasaulio šventieji, mokytojai, mąstytojai ir dvasiniai lyderiai, kurių gyvenimai ir darbai paliko gilų pėdsaką milijonų tikinčiųjų širdyse. Tai ne tik religijos veikėjai – jie buvo visuomenės reformatoriai, poetai, filosofai, politiniai vadovai, asketai ir kasdienybės mokytojai. Daugelis jų tapo dvasinės stiprybės, teisingumo ir artimo meilės simboliais. Šventieji šiame sąraše – tai asmenybės … [Skaityti toliau…]
Celsas (II a. po Kr.) buvo graikų filosofas, vienas pirmųjų žinomų krikščionybės kritikų, kurio veikalas Tikrasis žodis (Alēthēs Logos) tapo svarbiu ankstyvosios krikščionybės oponentų tekstu. Jis kritikavo krikščionybę kaip neišsilavinusių, paprastų žmonių religiją, laikydamas ją iracionalia ir pavojinga Romos visuomenei. Jo argumentams atsakė krikščionių apologetas Origenas savo veikale Prieš Celsą (Contra Celsum), kuris išsaugojo daugumą … [Skaityti toliau…]
Michaelas Faradėjus (1791–1867) – vienas įtakingiausių XIX a. mokslininkų, padėjęs pagrindą elektromagnetizmo mokslui ir šiuolaikinėms technologijoms. Jo atradimai apie elektros ir magnetizmo sąveiką pakeitė pasaulį, tačiau Faradėjus buvo ne tik mokslininkas, bet ir giliai tikintis žmogus, matęs gamtos dėsnius kaip Dievo kūrinijos grožio atspindį. Michaelas Faradėjus gimė 1791 m. rugsėjo 22 d. Niingtono Batsyje, Londone, … [Skaityti toliau…]
Damazas I – popiežius, valdęs 366–384 m., vienas ryškiausių IV amžiaus Bažnyčios vadovų. Jo vardas glaudžiai susijęs su liturgijos, Rašto ir kalbos atnaujinimu, katalikiškos tapatybės stiprinimu bei Bažnyčios autoriteto Romoje įtvirtinimu. Gimė apie 305 m. Ispanijoje arba Romoje, bet veikė kaip tikras romėnas – tiek liturgine, tiek bažnytine prasme. Į popiežiaus sostą pakilo po labai … [Skaityti toliau…]
Marija iš Betanijos – viena iš intriguojančių Naujojo Testamento figūrų, dažnai minima Evangelijose, ypač Jono ir Luko tekstuose. Ji buvo Jėzaus bičiulė, gyvenusi Betanijos kaime netoli Jeruzalės, kartu su savo seserimi Morta ir broliu Lozoriumi. Ši trijulė sudarė artimą Jėzaus draugų ratą, o Marijos vardas siejamas su giliu dvasingumu, atsidavimu ir kontroversiškomis interpretacijomis, kurios tęsiasi … [Skaityti toliau…]
Apaštalas Simonas Uolusis – vienas iš dvylikos Jėzaus Kristaus apaštalų, dažnai vadinamas Simonu Zelotu (gr. Ζηλωτής, „uolusis“, „karštas“), kai kur Biblijoje – Simonas Kananietis. Jis minimas visų keturių evangelijų ir Apaštalų darbų apaštalų sąrašuose, tačiau apie jo gyvenimą ir veiklą informacijos išlikę labai mažai. Pravardė „Uolusis“ ar „Zelotas“ greičiausiai rodo, kad Simonas prieš sutikdamas Jėzų … [Skaityti toliau…]
Sofonijas (hebrajiškai צְפַנְיָה – Tsefanjah, graikiškai Σοφονίας – Sophonías, lotyniškai Sophonias, arabiškai صفنيا – Safnīyā‘) – vienas iš Senojo Testamento „mažųjų pranašų“, kurio vardas reiškia „Viešpats paslėpė“ arba „Viešpats apsaugojo“. Sofonijas veikė VII a. pr. Kr., valdant karaliui Jošijui Judėjoje (apie 640–609 m. pr. Kr.). Skirtingai nei daugelis kitų pranašų, Sofonijas buvo kilmingos giminės – … [Skaityti toliau…]
Šventasis Hilarijus iš Puatjė (lot. Hilarius Pictaviensis) – vienas reikšmingiausių IV a. krikščionių teologų, Bažnyčios mokytojas ir arijonizmo priešininkas, dažnai vadinamas „Vakarų Atanazu“ dėl savo nenuilstamos kovos už ortodoksinį tikėjimą. Jo gyvenimas, darbai ir mintys padėjo pagrindą krikščioniškosios doktrinos formavimuisi, o jo raštai išlieka svarbūs iki šiol. Hilarijus, gyvenęs apie 310–367 m., yra žinomas įvairiais … [Skaityti toliau…]
Popiežius Formozas, valdęs Katalikų Bažnyčią nuo 891 iki 896 m., yra viena spalvingiausių ir prieštaringiausių figūrų IX a. pabaigos Romos istorijoje. Jo pontifikatas, pažymėtas politinėmis intrigomis ir drąsiu kišimusi į Šventosios Romos imperijos reikalus, paliko gilų pėdsaką, tačiau labiausiai jis pagarsėjo po mirties – makabrišku „Lavono sinodu“, kai jo kūnas buvo ekshumuotas ir teisiamas. Formozo … [Skaityti toliau…]
Ričardas I Liūtaširdis (angl. Richard I the Lionheart, pranc. Richard Cœur de Lion, 1157 m. rugsėjo 8 d. – 1199 m. balandžio 6 d.) buvo Anglijos karalius (1189–1199 m.), vienas žymiausių Trečiojo kryžiaus žygio (1189–1192 m.) vadovų ir viduramžių karo istorijos ikonų. Garsėjo kaip drąsus karvedys, tačiau jo valdymas Anglijoje buvo trumpas ir chaotiškas dėl … [Skaityti toliau…]
Istorijos lentynose guli gausybė vardų, kurie tiesiog fiksavo įvykius – karus, datas, valdovų genealogijas. Tačiau tik nedaugelis rašytojų žvelgė giliau, bandydami atsakyti į klausimą ne „kas įvyko?“, o „kodėl?“. Ir, ko gero, pats svarbiausias klausimas: „kokiu žmogumi reikia būti, kad tavo gyvenimas taptų vertas pasakojimo?“. Būtent šioje sankryžoje tarp istorijos, filosofijos ir psichologijos stovi gigantiška … [Skaityti toliau…]
Abu Lahabas (arab. Abū Lahab, „Liepsnos tėvas“) – tikrasis vardas buvo ʿAbd al-ʿUzzā ibn ʿAbd al-Muṭṭalib. Jis buvo Pranašo Mahometo dėdė iš Banu Hašim giminės, taigi – artimas giminaitis. Pravardė Abu Lahab („liepsna, ugninga išvaizda“) siejama arba su jo raudonu veidu, arba su ugningu temperamentu. Nors dauguma Mahometo dėdžių bent jau išlaikė neutralumą, Abu Lahabas … [Skaityti toliau…]