Amfitrionas – graikų mitologijos herojus, kilęs iš Tirinto, Argolidės miesto, kurio karalius buvo jo tėvas Alkajas. Amfitrionas yra gerai žinomas dėl savo ryšio su Heraklio istorija, nes buvo šio garsiojo herojaus įtėvis ir žmogiškasis globėjas. Jo gyvenimas, kupinas sudėtingų likimo posūkių ir iššūkių, atspindi senovės graikų mitologijai būdingą dievų ir žmonių likimų susipynimą.
Amfitrionas vedė savo pusbrolio Elektrijono dukrą Alkmenę, kuri garsėjo kaip viena iš gražiausių ir kilmingiausių moterų Graikijoje. Tačiau jų santuoka buvo apsunkinta netikėtais įvykiais. Elektrijonas, Alkmenės tėvas, buvo nužudytas dėl nelaimingo atsitikimo, kai Amfitrionas neapdairiai metė ginklą, kuris jį mirtinai sužeidė. Po šio įvykio Amfitrionas prarado teisę valdyti Tirintą ir buvo priverstas palikti miestą kartu su Alkmene, ieškodamas naujos prieglaudos.
Amfitrionas ir Alkmenė apsigyveno Tėbuose, kur juos priglaudė Tėbų karalius Kreonas. Siekdamas atgauti Alkmenės pasitikėjimą ir santuokinę laimę, Amfitrionas išvyko į ilgą karinę kampaniją prieš Tafų salos gyventojus, kurie buvo atsakingi už Elektrijono turto pasisavinimą. Ši pergalė buvo laikoma didvyrišku žygiu, tačiau per tą laiką įvykiai Amfitriono šeimoje pasisuko netikėta linkme.
Kol Amfitrionas buvo išvykęs, Alkmenę aplankė Dzeusas, pasivertęs pačiu Amfitrionu. Dievų valdovas, naudodamasis gudrybe, suvedžiojo Alkmenę, kuri tikėjo, kad kalbasi su savo vyru. Šios dieviškos sąjungos rezultatas buvo Heraklio gimimas – vieno iš didingiausių graikų mitologijos herojų, garsėjusio savo jėga ir didvyriškais žygdarbiais.
Grįžęs iš savo žygio, Amfitrionas suprato, kas nutiko, tačiau buvo priverstas susitaikyti su dieviškos valios veikimu. Nors Heraklis nebuvo jo biologinis sūnus, Amfitrionas prisiėmė globėjo vaidmenį, auklėdamas jį ir perduodamas jam karališkąsias bei karybos tradicijas. Heraklis užaugo kaip didvyris, kurio šlovė peržengė Graikijos ribas.
Amfitrionas graikų mitologijoje yra ne tik simbolinis tėvo ir globėjo archetipas, bet ir figūra, atspindinti žmogaus gyvenimo sudėtingumą, kuris dažnai yra paveiktas tiek dieviškos valios, tiek žmogiškų klaidų. Jo istorija byloja apie tai, kaip žmogus gali susitaikyti su likimu ir atlikti savo pareigą, net kai aplinkybės yra sudėtingos ar neteisingos. Jo vaidmuo Heraklio gyvenime pabrėžia, jog didvyrių formavimasis neapsiriboja vien biologiniu ryšiu – tai reikalauja auklėjimo, mokymo ir moralinių vertybių perdavimo.
Amfitriono vardas taip pat tapo simboliniu terminu literatūroje ir kultūroje. Vėliau jis buvo naudojamas kaip vaišingumo ir dosnumo simbolis, nes jo vardas dažnai asocijuojasi su šeimininku, kuris priima svečius. Tai liudija, jog Amfitriono istorija neapsiribojo mitologijos ribomis, bet tapo dalimi platesnės kultūrinės tradicijos, įkvepiančios diskusijas apie likimą, šeimą ir žmogaus vietą pasaulyje.