Įvairūs žmonės ir šventieji, svarbūs religijoje.
Demokritas – vienas ryškiausių senovės graikų filosofų, laikomas atomizmo pradininku ir vienu iš tų, kurie pirmieji bandė paaiškinti pasaulį be mitų, remdamiesi gamtos dėsniais ir proto stebėjimu. Jis gimė apie 460 m. pr. Kr. Abderoje, Trakijoje, ir mokėsi pas Leukipą – mąstytoją, laikomą tikruoju atomizmo pradininku. Jaunystėje Demokritas daug keliavo: lankėsi Egipte, Babilone, galbūt net … [Skaityti toliau…]
Justinas Kankinys (lot. Iustinus Martyr, gr. Ἰουστῖνος ὁ Μάρτυς) gimė apie 100 m. po Kr. Flavijoje Neapolyje (šiandien – Nablusas, Palestinoje, senovinė Samaria) ir mirė apie 165 m. Romoje, kur buvo nukirsdintas už savo tikėjimą valdant imperatoriui Markui Aurelijui. Jis laikomas pirmuoju krikščionių filosofu ir apologetu – žmogumi, bandžiusiu paaiškinti krikščionybę filosofijos kalba ir parodyti, … [Skaityti toliau…]
Azraelio vardas yra vienas iš labiausiai žinomų angelų vardų islamo tradicijoje, o judaizmo mistikoje jis taip pat minimas; krikščionybės kanoniniuose tekstuose šis vardas nepasirodo, bet aptinkamas apokrifuose ir vėlesnėje mistinėje literatūroje. Jo vardas dažnai aiškinamas kaip „Dievo pagalba“ arba „Dievo tarnas“. Azraelis yra vadinamas mirties angelu, kurio misija – atskirti sielą nuo kūno ir palydėti … [Skaityti toliau…]
Empedoklis iš Akraganto (gr. Ἐμπεδοκλῆς, apie 494–434 m. pr. Kr.) – vienas spalvingiausių ikisokratinių filosofų, gyvenęs Sicilijos graikų mieste Akragante (dabar Agrigentas). Jis buvo ne tik filosofas, bet ir poetas, gydytojas, oratorius, stebukladarys ir net save laikė dievu. Legenda pasakoja, kad mirė įšokdamas į Etnos kraterį – norėjo įrodyti savo nemirtingumą (arba kad žmonės manytų, … [Skaityti toliau…]
Rubenas – pirmasis Jokūbo sūnus ir vienas ryškiausių Biblijos pavyzdžių, kaip viena akimirka gali pakeisti visą likimą. Lietuviškoje Biblijos tradicijoje jis visada vadinamas Rubeniu (ne Reubenu, ne Reuben).Originali hebrajiška forma: רְאוּבֵן (Rəʾûḇēn). Žydai jį skaito Re’uven arba paprasčiausiai Ruven. Vardas reiškia „Štai sūnus!“ arba „Jis matė mano vargą“ – taip Lėja pavadino pirmagimį, nes Viešpats … [Skaityti toliau…]
Velėjus Paterkulas (lot. Gaius Velleius Paterculus, dažniausiai vadinamas tiesiog Velleius Paterculus) yra vienas iš tų antikinių autorių, kurių kūrinys išliko beveik atsitiktinai, o apie patį žmogų žinome stebėtinai mažai. Gimė apie 20–19 m. pr. Kr., mirė tikriausiai netrukus po 30 m. po Kr. Jo trumpa „Romos istorija“ (Historia Romana), parašyta apie 30 m. po Kr. … [Skaityti toliau…]
Auguste Comte, pilnu vardu Isidore Auguste Marie François Xavier Comte, – prancūzų filosofas, laikomas pozityvizmo įkūrėju ir sociologijos kaip mokslo pradininku. Gimė 1798 metų sausio 19 dieną Monpeljė, Prancūzijoje, mirė 1857 metų rugsėjo 5 dieną Paryžiuje nuo skrandžio vėžio. Jo idėjos kilo iš Prancūzijos revoliucijos chaoso laikų, kai ieškota naujos tvarkos, remiantis mokslu, o ne … [Skaityti toliau…]
Apolonijas Tianietis – vardas, kuris skamba tarsi iš mitų, nors jis buvo istorinis žmogus. Lietuviškas terminas „Apolonijas Tianietis“ kilęs iš graikiško Apollōnios ho Tyaneus, reiškiančio „Apolonijas iš Tianos“, mažos Kapadokijos miesto. Tačiau šis vardas slepia daug daugiau nei geografinę kilmę. Apolonijas buvo filosofas, asketas, keliautojas, stebukladarys ir moralinis mokytojas, kurį kai kurie senovės autoriai laikė … [Skaityti toliau…]
Vjasa – vienas paslaptingiausių ir kartu įtakingiausių vardų Indijos dvasinėje istorijoje. Jis minimas kaip išminčius, regėtojas, mokytojas ir epinių tekstų perdavėjas, kurio veikla siejama su senosios pasaulio tvarkos pabaiga ir naujos eros pradžia. Tradicija jį mato ne kaip poetą ar rašytoją įprasta prasme, o kaip žmogų, kuris per vizijas ir gilų susikaupimą suvokė įvykius, idėjas … [Skaityti toliau…]
Šv. Jonas Auksaburnis (gr. Chrysostomos – „Auksaburnis“) buvo vienas žymiausių ankstyvųjų krikščionybės tėvų ir Bažnyčios mokytojų, žinomas dėl savo iškalbos, pamokslų ir teologinių darbų. Jis gimė 347 metais Antiochijoje, dabartinėje Turkijoje, ir laikomas vienu didžiausių Bažnyčios pamokslininkų. Jo pravardė „Auksaburnis“ rodo jo nuostabų gebėjimą perteikti Dievo žodį ir mokymą, o jo pamokslai buvo laikomi ne … [Skaityti toliau…]
Šventasis Eduardas Išpažinėjas (apie 1003–1066 m.) buvo Anglijos karalius, valdęs nuo 1042 iki 1066 metų. Jis laikomas vienu iš paskutiniųjų anglosaksų karalių, prieš normanų užkariavimą 1066 m., ir jo valdymas pasižymėjo taiką puoselėjančia politika bei dvasine atsidavimo Dievui gyvenimo filosofija. Eduardas pelnė „Išpažinėjas“ titulą dėl savo ypatingo pamaldumo, o ne dėl kankinystės, kuri dažnai buvo … [Skaityti toliau…]
Šv. Jonas I buvo Romos popiežius nuo 523 iki 526 metų. Jis tapo svarbia figūra Bažnyčios ir Vakarų pasaulio istorijoje ne tik dėl savo dvasinės vadovystės, bet ir dėl savo politinės veiklos, kuri galiausiai lėmė jo kankinystę. Jo pontifikatas vyko sudėtingais laikais, kai krikščionybė buvo suskilusi dėl doktrininių nesutarimų tarp ortodoksinės krikščionybės ir arijonizmo, kuris … [Skaityti toliau…]