Julijono traktatas Prieš krikščionis

Romos imperatorius Julijonas (331–363), žinomas kaip „Julijonas Atskalūnas“ (Julian the Apostate), parašė trijų tomų traktatą pavadinimu „Prieš krikščionis“ (lot. „Contra Christianos“). Šis veikalas buvo skirtas kritikuoti krikščionybę ir ją demaskuoti kaip klaidingą religiją, iškeliant pagoniškąjį Romos tikėjimą ir graikų-romėnų kultūros vertybes. Julijonas buvo paskutinis Romos imperatorius, bandęs atkurti ir išplėsti pagonybę, o jo traktatas „Prieš … [Skaityti toliau…]

Dievas padarė moterį iš šonkaulio

Pasakojimas apie tai, kaip buvo sukurta pirmoji moteris, randamas Biblijos Pradžios knygos 2 skyriuje. Po to, kai Dievas sukūrė Adomą, pirmąjį žmogų, jis matė, kad nėra tinkamo palydovo, kuris būtų Adomui artimas. Todėl Dievas nusprendė sukurti moterį, kad ji būtų pagalbininkė ir partnerė vyrui. Šis sukūrimo procesas aprašomas Pradžios knygos 2:21–22 eilutėse: „Tada Viešpats Dievas … [Skaityti toliau…]

Loto žmona pavirto druskos stulpu

Pasakojimas apie Loto žmoną, pavirtusią druskos stulpu, yra simbolinė scena Pradžios knygoje. Ši scena ne tik rodo Loto šeimos pabėgimą iš Sodomos miesto, bet ir atskleidžia žmogaus polinkį nepaklusti dieviškiems įsakymams bei pasekmes, kurios kyla dėl nepaklusnumo. Detalesnis šios istorijos ir simbolikos tyrimas padeda atskleisti platesnį moralinį ir dvasinį kontekstą. Kai du angelai atvyko į … [Skaityti toliau…]

Viešpats Dievas tarė: Negera žmogui būti vienam

Pradžios knygos 2,18 eilutėje „Viešpats Dievas tarė: „Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininką““, iškyla vienas iš esminių Biblijos teiginių apie žmogaus prigimtį – socialumą ir būtinybę gyventi bendruomenėje. Ši frazė yra tarsi dieviškas patvirtinimas, kad žmogus nėra sukurtas izoliuotam egzistavimui, jis yra pašauktas bendrystei su kitais. Biblijos teiginys, kad „negera žmogui būti vienam“, … [Skaityti toliau…]

Pasakojimas apie tris sargybinius

Pasakojimas apie tris sargybinius yra iš Neįprastojo Testamento dalies, vadinamos „Ezros trečiąja knyga“ arba „Esdras“, kuri yra apokrifinė ir pripažinta tam tikrose Biblijos tradicijose. Šioje istorijoje trys karaliaus sargybiniai diskutuoja apie tai, kas pasaulyje yra stipriausia jėga. Vienas iš jų tvirtina, kad tai vynas, kitas – kad karalius, o trečiasis, vardu Zerubabelis, teigia, jog stipriausia … [Skaityti toliau…]

Aš esu Alfa ir Omega, pradžia ir pabaiga

„Aš esu Alfa ir Omega, pradžia ir pabaiga, pirmasis ir paskutinysis“ yra viena giliausių ir simboliškiausių Jėzaus Kristaus apibūdinimų Apreiškimo Jonui knygoje. Tai išraiška, kurią Jėzus naudoja kalbėdamas apie save kaip visos egzistencijos ir istorijos pradžią ir pabaigą. Graikų abėcėlės pirmoji raidė „Alfa“ ir paskutinė raidė „Omega“ simbolizuoja pilnatvę, nes apima visą rašytinio žodžio spektrą. … [Skaityti toliau…]

Net Dievo išrinkti žmonės gali nusidėti

Biblijoje daug kartų parodoma, kad net Dievo išrinkti žmonės, tie, kurie yra artimi Dievui ir jo valiai, gali nusidėti ir nuklysti nuo teisingo kelio. Tai viena iš esminių žmogaus prigimties pamokų: nepaisant dvasinio artumo Dievui, žmogus vis tiek išlieka pažeidžiamas nuodėmės, geidulių, pavydo, pykčio ir kitų destruktyvių jausmų. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių yra karaliaus Dovydo … [Skaityti toliau…]

Septyni Nojaus įsakymai

Septyni Nojaus įsakymai yra pagrindinis moralės ir etikos rinkinys, kurį, pagal Talmudą, Dievas perdavė Nojui ir jo palikuonims po Pasaulinio tvano. Šie įsakymai laikomi universaliais, nes jie taikomi ne tik žydų tautai, bet visai žmonijai, kadangi Nojaus šeima laikoma visos žmonijos protėviais. Šis priesakų rinkinys iš esmės nurodo pagrindines moralines gaires, kurių laikymasis turėtų padėti … [Skaityti toliau…]

Pauliaus dyglys kūne

Apaštalas Paulius laiške Korintiečiams mini „dyglį kūne“ – mistinę kančią, kurią jis patyrė, tačiau detaliai neatskleidžia, kas tai buvo. Šioje istorijoje Paulius kalba apie šį „dyglį“ kaip priemonę, kurią Dievas leido, kad išlaikytų jį nuolankų ir apsaugotų nuo išdidumo. Paulius rašo: „Ir kad man dėl nepaprastų apreiškimų neįpuolus į išdidumą, man duotas dyglys į kūną, … [Skaityti toliau…]

Išlaisvinimas per vergystę

„Išlaisvinimas per vergystę“ kyla iš apaštalo Pauliaus laiško romiečiams, kur jis sako: „Būdami išlaisvinti iš nuodėmės ir tapę Dievo vergais, gaunate šventėjimo vaisių ir galutinį tikslą – amžinąjį gyvenimą.“ (Rom 6, 22). Šiame teiginyje glūdi esminė krikščionybės tiesa, kad tikra laisvė nėra savarankiškas gyvenimas be jokių įsipareigojimų, bet priešingai – visiškas atsidavimas Dievui. Toks atsidavimas, … [Skaityti toliau…]