Kas yra kas?

Užmėtymas akmenimis yra senovinė bausmės forma, kuria kaltininkas už tam tikrus nusikaltimus buvo baudžiamas iki mirties, jam metant akmenis. Ši praktika buvo naudojama įvairiose kultūrose ir religijose, dažniausiai siekiant nubausti sunkius nusikaltimus, tokius kaip svetimavimas, apostazė (atsimetimas nuo tikėjimo) ar piktžodžiavimas. Užmėtymas akmenimis judaizme: Užmėtymas akmenimis islame: Užmėtymo akmenimis reikšmė ir kritika: Užmėtymas akmenimis religijoje … [Skaityti toliau…]

Seksualumas religijoje yra tema, apimanti įvairius mokymus, nuostatas ir praktikas, susijusias su lytiniu gyvenimu, moraliniais standartais, santuoka ir lytiniu identitetu. Religijos dažnai reguliuoja seksualinį elgesį, apibrėžia tinkamas ir netinkamas seksualumo išraiškas ir siekia suderinti seksualumą su tikėjimo principais ir dvasiniu gyvenimu. Pagrindiniai aspektai: Seksualumas ir moralė: Seksualumo šventumas: Seksualumas ir santuoka: Skaistybė ir celibatas: Homoseksualumas: … [Skaityti toliau…]

Erotika religijoje yra tema, kuri gali būti suvokiama įvairiai, priklausomai nuo religijos, kultūrinio konteksto ir tikėjimo tradicijos. Šis terminas dažnai reiškia erotikos, seksualumo ir intymumo santykį su religija arba dieviškumu, apimant religinį mokymą apie seksualumą, šventų tekstų interpretacijas, simbolizmą ir ritualus. Erotika šventuose tekstuose: Senojo Testamento „Giesmių Giesmė“: Induizmas ir tantrizmas: Graikų mitologija: Islamas: Erotikos … [Skaityti toliau…]

Vilkas religijoje yra galingas ir daugialypis simbolis, turintis įvairias reikšmes, priklausomai nuo kultūrinio ir religinio konteksto. Dažniausiai vilkas siejamas su laukine gamta, jėga, pavojaus grėsme, klasta ir grobuoniškumu. Tačiau kai kuriose tradicijose jis taip pat simbolizuoja apsaugą, lojalumą, bendruomenę, dvasinį vadovavimą ir netgi dieviškąsias galias. Vilko įvaizdis religiniuose tekstuose ir mitologijose gali būti ir teigiamas, … [Skaityti toliau…]

Levitai yra viena iš dvylikos Izraelio genčių, kurių nariai atliko ypatingas religines ir liturgines funkcijas senovės Izraelio visuomenėje. Levitai kilę iš Jokūbo sūnaus Levio palikuonių, ir jų pagrindinė užduotis buvo tarnauti Dievui, padėti kunigams (kitaip vadinamiems Aarono palikuonims) atlikti religinius ritualus ir rūpintis šventykla. Pagrindinės levitų funkcijos: Levitų reikšmė religijoje: Kunigų ir levitų skirtumai: Kunigai, … [Skaityti toliau…]

Atpirkimo diena, žinoma kaip Jom Kipur, yra viena iš svarbiausių švenčių judaizme. Tai yra šventa diena, skirta atgailai, maldai ir pasninkui. Jom Kipur laikoma svarbiausia iš visų žydų švenčių ir yra žinoma kaip „šabatas šabatų“, nes tai diena, kai tikintieji susitelkia į dvasinį apsivalymą ir susitaikymą su Dievu. Reikšmė ir tradicijos: Atgaila ir malda Jom … [Skaityti toliau…]

Hathor yra viena iš senovės Egipto mitologijos pagrindinių ir labiausiai gerbiamų deivių. Ji buvo meilės, džiaugsmo, muzikos, šokio, motinystės, vaisingumo ir moterų globėja. Hathor taip pat buvo susijusi su dangaus ir saulės dieviškuoju aspektu, todėl kartais buvo laikoma dangaus deive, kuri prižiūrėjo Saulę, kai ji keliaudavo dangumi. Hathor dažnai buvo vaizduojama kaip moteris su karvės … [Skaityti toliau…]

Šventykla yra specializuotas religinis pastatas arba sakralinė erdvė, skirta dievybės garbinimui, ritualų atlikimui ir dvasiniam susikaupimui. Daugumoje kultūrų šventykla suprantama kaip „Dievo namai“ arba vieta, kurioje susitinka žemiškoji ir dvasinė sferos. Jos architektūra, puošyba ir vieta kraštovaizdyje dažnai atspindi konkrečios religijos kosmologiją – pasaulio sukūrimo ir tvarkos suvokimą. Judaizmas: Nuo vienos Šventyklos iki sinagogų tinklo … [Skaityti toliau…]

Setas yra viena iš sudėtingiausių ir prieštaringiausių figūrų senovės Egipto mitologijoje. Jis buvo chaoso, audrų, dykumų ir smurto dievas, tačiau taip pat turėjo ir teigiamų aspektų, susijusių su jėga, apsauga ir karo pergalėmis. Seto įvaizdis evoliucionavo per šimtmečius, ir nors jis dažnai buvo laikomas blogio ir chaoso simboliu, jo vaidmuo Egipto religijoje buvo daugialypis ir … [Skaityti toliau…]

Naujasis Testamentas (lot. Novum Testamentum) yra antroji krikščionių Biblijos dalis, parašyta I a. po Kr. graikų kalba (koine). Tai tekstų rinkinys, kuriame užfiksuotas Jėzaus Kristaus gyvenimas, mokymas, mirtis bei prisikėlimas, taip pat ankstyvosios Bažnyčios kūrimosi istorija ir teologiniai pagrindai. Jei Senasis Testamentas yra pamatas ir pažadas, tai Naujasis Testamentas krikščionims yra to pažado išsipildymas ir … [Skaityti toliau…]

Marija, Švenčiausiosios Mergelės Marija, neturi vietos Švenčiausiosios Trejybės sąvokoje, nes Trejybė apibūdina tik Dievo prigimties aspektą, kuris yra trijų asmenų vienybė: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus (Jėzus Kristus) ir Šventoji Dvasia. Marija yra svarbi krikščioniškoje religijoje, bet jos vaidmuo yra kitoks nei Šventosios Trejybės asmenų. Marijos Vaidmuo Krikščionybėje: Dievo Motina Teologinė Reikšmė: Marija yra vadinama Dievo … [Skaityti toliau…]

Senasis Testamentas (lot. Vetus Testamentum) yra senoji krikščionių Biblijos dalis ir judaizmo išpažinėjų šventasis raštas, apimantis laikotarpį nuo visatos sukūrimo iki helenistinio laikotarpio pabaigos. Tai nėra viena knyga, o ištisa biblioteka, kurią sudaro įvairių autorių per daugelį šimtmečių parašyti tekstai. Šiame raštų rinkinyje glūdi ne tik religinės tiesos, bet ir senovės Artimųjų Rytų istorija, teisės … [Skaityti toliau…]