Apaštalas: Siųstasis Kristaus liudytojas ir mokytojas
Apaštalas (iš graikų kalbos „ἀπόστολος“, reiškiančio „siųstasis“) yra religinis terminas, naudojamas apibūdinti asmenį, kurį Jėzus Kristus išsirinko ir pasiuntė skleisti Evangeliją. Krikščioniškoje tradicijoje apaštalai buvo tie, kurie tiesiogiai liudijo Jėzaus gyvenimą, mokymus, mirtį ir prisikėlimą, ir buvo pasiųsti skleisti tikėjimą bei mokyti žmones.
Labiausiai žinomi apaštalai yra Jėzaus Kristaus išrinktieji dvylika mokinių, kurie dažnai vadinami „dvylika apaštalų“. Jie buvo išrinkti kaip artimiausi Jėzaus pasekėjai, kurie per savo mokymus ir liudijimus tapo pagrindiniais ankstyvosios krikščionių bendruomenės lyderiais. Šie dvylika apaštalų yra:
- Simonas Petras
- Andriejus (Simono Petro brolis)
- Jokūbas (Zebediejaus sūnus)
- Jonas (Jokūbo brolis)
- Pilypas
- Baltramiejus
- Tomas
- Matas
- Jokūbas (Alfėjaus sūnus)
- Judas Tadas
- Simonas Uolietis
- Judas Iskarijotas (vėliau išdavęs Jėzų ir pakeistas Pauliumi arba Matu pagal skirtingas tradicijas)
Be dvylikos apaštalų, Biblijoje yra ir kitų svarbių apaštalų, pavyzdžiui, Paulius, kuris iš pradžių buvo persekiotojas, bet vėliau atsivertė ir tapo vienu svarbiausių krikščionybės skleidėjų visame Viduržemio jūros regione. Apaštalas Paulius, nors nebuvo vienas iš dvylikos Jėzaus mokinių, tapo vienu iš pagrindinių ankstyvosios krikščionių teologijos formuotojų ir jo laiškai yra svarbūs Naujojo Testamento raštai.
Apaštalai atliko ne tik religinį, bet ir organizacinį vaidmenį ankstyvojoje bažnyčioje. Jie skelbė Dievo žodį, įkūrė bendruomenes, mokė naujus pasekėjus ir atliko sakramentus, tokius kaip krikštas ir eucharistija. Apaštalai buvo laikomi svarbiais dvasiniais autoritetais, kurių tikėjimas ir darbai padėjo pamatą krikščionių Bažnyčiai.
Apaštalų tarnystė yra laikoma tiesioginiu Dievo siuntimu ir rodo jų atsakomybę skleisti Jėzaus mokymus visame pasaulyje.
Mažai kas žino, kad apaštalai turėjo ir specifinius simbolius, kurie padėdavo atpažinti juos mene. Pavyzdžiui, Petras dažnai vaizduojamas su raktais, simbolizuojančiais dangiškosios karalystės vartus, o Tomas – su statybininko kampainiu, nes pasakojama, kad jis pats statė bažnyčias. Be to, apaštalų veikla nebuvo vien tik rami malda. Jie keliavo tūkstančius kilometrų pėsčiomis, susidurdami su audromis, bado grėsme ir vietos valdžios pasipriešinimu. Jų drąsa tapo pavyzdžiu, kaip paprasti žvejai ar amatininkai gali pakeisti pasaulio istoriją. Šie vyrai neturėjo jokios politinės galios, tačiau jų skleidžiama žinia apie meilę ir atleidimą tapo stipresnė už bet kokius imperijų įstatymus. Tai buvo tikras dvasinis nuotykis, pakeitęs žmonijos kryptį.