Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Liturginės laikysenos yra svarbios pamaldų dalis, kurios rodo tikėjimą, pagarbą ir dvasingumą. Šios laikysenos ne tik padeda sukurti tinkamą šventinę atmosferą, bet ir simbolizuoja dvasinę ir moralinę nuostatą. Stovėjimas Stovėjimas yra viena iš pagrindinių liturginių laikysenų, dažnai naudojama visose pamaldose. Ši laikysena yra pagarba ir pagarbos ženklas, kuris simbolizuoja budrumą ir pasirengimą susitikti su Dievu. … [Skaityti toliau…]
Liturginiai gestai yra svarbūs elementai krikščioniškojo kulto ir garbinimo praktikoje. Jie apima įvairius kūno judesius ir veiksmus, naudojamus šventųjų pamaldų metu, ir turi simbolinę, dvasinę ir ritualinę reikšmę. Šie gestai dažnai padeda išreikšti tikėjimą, pagarbą, maldą ir bendrystę su Dievu bei su bendruomene. Pagrindiniai Liturginiai Gestai Liturginiai gestai yra neatsiejama krikščioniško garbinimo dalis, kurie atlieka … [Skaityti toliau…]
Šaltis religijoje yra daugialypis simbolis, kuris gali įkūnyti įvairias prasmes, priklausomai nuo konteksto ir religijos tradicijų. Jis gali būti siejamas su dvasine tuštuma, vienatve, izoliacija, bausme, bet taip pat ir su tyrumu, apsivalymu, dvasine ramybe ar net dvasine atšalimo būsena. Skirtingose kultūrose ir religijose šaltis dažnai laikomas galinga jėga, galinčia atspindėti tiek neigiamus, tiek teigiamus … [Skaityti toliau…]
Kūno geismas (dažnai vadinamas „geismu“ arba „seksualiniu geismu“) yra kompleksiška tema, kuri turi tiek psichologinį, tiek dvasinį aspektą. Šis geismas apima seksualinius troškimus ir poreikius, kurie gali turėti įvairių įtakų žmogaus gyvenimui ir elgesiui. Religiniuose ir filosofiniuose kontekstuose kūno geismo prigimtis dažnai yra vertinama ir analizuojama dėl jo galimo poveikio dvasiniam gyvenimui, moraliniam elgesiui ir … [Skaityti toliau…]
Vėjas religijoje yra galingas ir daugialypis simbolis, dažnai susijęs su dvasinėmis jėgomis, dievišku buvimu, atsinaujinimu, pokyčiais ir perėjimais. Kaip natūralus reiškinys, vėjas yra nematomas, tačiau jo poveikis yra stiprus ir apčiuopiamas, todėl jis tampa dieviškosios jėgos ar dvasinės energijos simboliu. Skirtingose religijose vėjas gali būti siejamas su dievybėmis, pasaulio kūrimu, dvasios buvimu ir net teisingumu. … [Skaityti toliau…]
Susitaikymas su Dievu yra teologinė ir dvasinė sąvoka, apibūdinanti procesą, per kurį žmogus atnaujina ir pagerina savo santykius su Dievu, dažnai po nuodėmės ar moralinio nukrypimo. Šis procesas yra svarbus daugelyje religinių tradicijų, tačiau krikščionybėje jis ypač pabrėžiamas kaip pagrindinis dvasinio gyvenimo ir išganymo aspektas. Krikščioniškosios tradicijos kontekste Krikščionybėje susitaikymas su Dievu dažnai suprantamas kaip: … [Skaityti toliau…]
Septynios mirtinos nuodėmės yra tradicinis krikščioniškos moralės sąvokų rinkinys, apibūdinantis pagrindinius nuodėmių tipus, kurie laikomi ypač rimtais ir pavojingais dvasiniam gyvenimui. Šios nuodėmės dažnai vadinamos „kapitalinėmis nuodėmėmis“, nes jos laikomos pagrindinėmis nuodėmėmis, iš kurių kyla kitos nuodėmės ir blogos elgesio tendencijos. Jos buvo plačiai išvystytos ir aptartos viduramžių teologijoje ir moralės filosofijoje. Štai sąrašas ir … [Skaityti toliau…]
Teologinė filosofija yra disciplinos, derinančios filosofijos metodus ir teologines idėjas, siekiančios giliau suprasti ir analizuoti religinius klausimus bei Dievo prigimtį. Ji nagrinėja religinius mokymus ir tikėjimo sistemas per logikos, etikos ir metafizikos prizmę, siekdama išsiaiškinti, kaip religija ir filosofija gali viena kitą papildyti ir įtvirtinti. Teologinė filosofija tiria esminius religijos klausimus, tokius kaip Dievo egzistavimas, … [Skaityti toliau…]
Evangelija pagal Joną yra viena iš keturių kanoninių Evangelijų, kurios sudaro Naująjį Testamentą. Ji yra paskutinė iš keturių Evangelijų, parašyta maždaug 90–100 m. po Kr., ir tradiciškai priskiriama apaštalui Jonui, nors kai kurie šiuolaikiniai mokslininkai mano, kad ją galėjo parašyti kitas Jonas, vadinamas „Jonas Teologas“ arba „Jonas iš Efeso“. Turinys ir struktūra Evangelija pagal Joną … [Skaityti toliau…]
Išminties knyga, dar vadinama Išminties knyga (Sapientia), yra senovės žydų literatūros tekstas, įtrauktas į Deuterokanoninių knygų arba Apokrifų sąrašą. Ji yra laikoma dalimi katalikų ir ortodoksų Biblijos, tačiau nepriklauso rabininiam judaizmui ir daugeliui protestantiškų Biblijų.Ši knyga yra viena iš deuterokanoninių knygų, tai yra, ji yra pripažįstama kaip kanoninė katalikų ir stačiatikių bažnyčiose, tačiau nėra įtraukta … [Skaityti toliau…]