Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Eucharistija (gr. eucharistia) yra centrinė krikščionių liturgijos dalis, ypač katalikų ir stačiatikių Bažnyčiose, kurioje švenčiamas Kristaus aukos atminimas bei jos mistinis sudabartinimas. Ši sąvoka remiasi fundamentaliu tikėjimu, kad liturgijos metu Jėzaus Kristaus auka, atlikta ant kryžiaus prieš du tūkstančius metų, yra ne tik istoriškai prisimenama, bet ir iš naujo tampa realiai esanti tikinčiųjų bendruomenėje. Eucharistijos … [Skaityti toliau…]
Gehena (hebrajiškai גֵּיהִנּוֹם, Ge-Hinnom) yra terminas, kuris naudojamas Biblijoje ir judaizmo, krikščionybės bei islamo tradicijose. Jis turi keletą reikšmių, bet dažniausiai yra susijęs su vieta, kurioje vyksta bausmė arba prakeiksmas po mirties. Biblinė ir istorinė kilmė: Ge-Hinnomo slėnis Gehena iš pradžių buvo reali vieta – Hinnomo slėnis (arba „Ge-Hinnom“) Jeruzalės apylinkėse. Senajame Testamente šis slėnis … [Skaityti toliau…]
Džahannamas (arab. جهنم) yra islamo tradicijoje naudojamas terminas, kuris reiškia pragarą arba vietą, kurioje po mirties patenka tie, kurie nusikalto Dievo įstatymams ir nepakluso Jo valiai. Džahannamas yra aprašomas Korane ir hadisų rinkiniuose kaip vieta, kur nusidėjėliai patiria amžinas arba laikinąsias kančias už savo nuodėmes. Džahannamo savybės: Baudžianti vieta Džahannamas yra vieta, kur nusidėjėliai po … [Skaityti toliau…]
Vedos – tai seniausi ir švenčiausi Indijos religijos tekstai, sudarantys patį induizmo pamatą. Žodis veda (skr. वेद) kilęs iš sanskrito šaknies vid- – „žinoti“, todėl pažodžiui reiškia „žinojimą“, „išmintį“ arba „apreiškimą“. Vedos suvokiamos ne kaip žmonių sukurti raštai, bet kaip amžinas, nekintantis žinojimas, perduotas regėtojams (riši) ir išsaugotas per tūkstantmečius. Tai ne tik religiniai tekstai … [Skaityti toliau…]
Apeigos religijoje – ritualiniai veiksmai arba ceremonijos, atliekami pagal nusistovėjusią tvarką ir turintys sakralinę ar simbolinę prasmę. Tokie veiksmai sudaro religinės praktikos branduolį, per kurį išreiškiamas tikėjimas, palaikomas ryšys su dievybe ar dvasine tvarka, taip pat įprasminami svarbūs gyvenimo lūžiai. Apeigos dažnai veikia kaip tiltas tarp kasdienybės ir to, kas laikoma šventa ar peržengiančia kasdienį … [Skaityti toliau…]
Ritualai yra tam tikri nustatyti veiksmai, atliekami tam tikra tvarka, dažnai turintys simbolinę reikšmę ir atliekami pagal tradiciją arba tikėjimo sistemos reikalavimus. Ritualai gali būti religiniai arba pasaulietiniai, tačiau jų pagrindinis tikslas yra sukurti tam tikrą dvasinę, socialinę ar kultūrinę patirtį, kuri sustiprina dalyvių ryšį su dievybe, bendruomene ar tam tikra vertybe. Ritualų savybės: Religiniai … [Skaityti toliau…]
Tridento susirinkimas (lot. Concilium Tridentinum) buvo vienas svarbiausių ir ilgiausiai trukusių Romos katalikų Bažnyčios visuotinių susirinkimų, vykęs tarp 1545 ir 1563 metų. Šis istorinis įvykis tapo esminiu lūžio tašku, suformavusiu moderniąją katalikybę kaip tiesioginį atsaką į šešioliktajame amžiuje Europą sukrėtusią protestantiškąją Reformaciją. Susirinkimas buvo sušauktas popiežiaus Pauliaus III iniciatyva Trento mieste, kuris tuo metu priklausė … [Skaityti toliau…]
Žaibas religijoje yra daugialypis simbolis, dažnai siejamas su dieviškąja jėga, greičiu, galia, teisingumu ir dieviškuoju įsikišimu. Dėl savo dramatiško pasireiškimo, ryškumo ir naikinančios galios žaibas dažnai laikomas dievybių įrankiu arba dieviškosios valios ženklu. Daugelyje kultūrų ir religijų žaibas rodo dangiškąją energiją, kuri gali būti tiek kūrybinė, tiek destruktyvi, ir dažnai simbolizuoja ryšį tarp žemės ir … [Skaityti toliau…]
Sola Scriptura yra teologinis principas, kuris teigia, kad Biblija (Šventasis Raštas) yra vienintelis ir aukščiausias autoritetas krikščioniškojo tikėjimo ir praktikos klausimais. Šis principas yra ypač svarbus protestantizmo kontekste ir buvo vienas iš pagrindinių Reformacijos laikotarpio mokymų, kuriuos skelbė Martinas Liuteris ir kiti reformatoriai. Sola Scriptura pagrindinės idėjos: Biblija kaip aukščiausias autoritetas Pagal Sola Scriptura principą, … [Skaityti toliau…]
Žodis Eucharistija kilo iš graikų kalbos žodžio eucharistia, kuris reiškia dėkojimą arba padėką. Krikščionybėje Eucharistija yra viena svarbiausių tikėjimo dalių. Paprastai kalbant, tai yra šventas veiksmas bažnyčioje, kai per Mišias ar liturgiją kunigas pašventina duoną ir vyną, o po to tikintieji priima Komuniją. Komunija reiškia pašventintos duonos, o kai kur ir vyno, priėmimą. Katalikų tikėjime … [Skaityti toliau…]
Vyskupas yra aukšto rango dvasininkas krikščionių bažnyčiose, atsakingas už religinės bendruomenės (vyskupijos) vadovavimą, sakramentų teikimą ir bažnyčios doktrinos bei tvarkos palaikymą. Vyskupai yra laikomi apaštalų įpėdiniais, ir jiems yra suteikta ypatinga šventimų (ordinacijos) malonė, leidžianti atlikti tam tikras dvasines pareigas, tokias kaip kunigų ir diakonų šventinimas. Vyskupo pareigos ir atsakomybės: Dvasinė vadovybė: Sakramentų teikimas: Apaštalinė … [Skaityti toliau…]
Pašventinimo malonė (lot. gratia sanctificans) yra krikščioniškoje teologijoje vartojamas terminas, kuris reiškia Dievo suteikiamą nuolatinę, vidinę dvasinę būseną, per kurią žmogus tampa šventas ir gali gyventi vienybėje su Dievu. Ši malonė padeda tikinčiajam gyventi pagal Dievo valią, išlikti dvasiniame šventume ir pasiruošti amžinajam gyvenimui. Pagrindinės pašventinimo malonės savybės: Nuolatinė būsena: Dvasinis atgimimas: Dievo buvimas žmoguje: … [Skaityti toliau…]