Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Konsekracija: Šventinimo ir Pašventinimo Aktas Konsekracija yra terminas, vartojamas krikščionybėje ir kitose religijose, norint apibūdinti šventinimo ar pašventinimo aktą, kai asmuo, daiktas ar vieta yra skiriama Dievui arba tapti šventa. Tai yra iškilmingas ir dažnai ritualinis aktas, kuris suteikia ypatingą religinę reikšmę tam, kas yra konsekracijos objektas. Konsekracijos Reikšmė ir Tipai Eucharistinė Konsekracija: Bažnyčios ar … [Skaityti toliau…]
Paskutinis Teismas: Pasaulio Pabaigos Teismo Dienos Samprata Krikščionybėje ir Kitose Religijose Paskutinis Teismas yra religinė koncepcija, esanti krikščionybės, islamo ir judaizmo eschatologijoje (mokyme apie pasaulio pabaigą), kurioje Dievas teisia visus žmones pagal jų gyvenimo darbus ir tikėjimą. Šis teismas žymi žmonijos istorijos pabaigą ir yra laikomas galutiniu teismo aktu, kuris nulems amžinąją kiekvieno asmens lemtį … [Skaityti toliau…]
Aranyakos: Vedinių Tekstų Dalis, Skirta Miško Meditacijoms ir Filosofijai Aranyakos yra viena iš vedinės literatūros dalių, kurią sudaro tekstai, einantys po Brahmanų, tačiau prieš Upanišadas. Terminas „Aranyakos“ kilęs iš sanskrito žodžio „aranya“, kuris reiškia „miškas“. Tai rodo, kad šie tekstai buvo skirti tiems, kurie pasitraukė iš pasaulietinio gyvenimo ir gyveno miškuose, praktikuodami meditaciją ir dvasinę … [Skaityti toliau…]
Upanišados: Hinduizmo Filosofijos ir Dvasinio Mokymo Pagrindas Upanišados yra senovės Indijos filosofiniai tekstai, sudarantys svarbią vedinės literatūros dalį. Jos laikomos Vedų literatūros kulminacija ir išreiškia gilias dvasines, filosofines ir mistines idėjas. Upanišados daugiausia dėmesio skiria žmogaus sielos (atman) ir kosminės tikrovės (brahman) sąsajai, pasaulio prigimčiai, žmogaus egzistencijos tikslui ir išsilaisvinimo (mokša) sampratai. Pagrindinės Upanišadų Savybės: … [Skaityti toliau…]
Tamsa religijoje yra daugialypis simbolis, turintis skirtingas reikšmes priklausomai nuo kultūros ir tikėjimo konteksto. Dažniausiai tamsa siejama su blogiu, nežinojimu, nuodėme, chaosu, baime ir dvasiniu nutolimu nuo dieviškumo. Ji taip pat gali simbolizuoti vidinę krizę, dvasinį išbandymą, mirtį arba atskirtį nuo šviesos, kuri paprastai reiškia dieviškąją energiją, tiesą, išmintį ir gėrį. Nepaisant šių neigiamų konotacijų, … [Skaityti toliau…]
Brahmanos: Vedinių Ritualų ir Teologijos Aiškinamieji Tekstai Brahmanos yra vedinės literatūros dalis, kurią sudaro išsamūs komentarai ir aiškinimai apie Vedų Samhitas – pagrindinius himnų, maldų ir ritualinių formulių rinkinius. Brahmanos paaiškina vedinių ritualų, aukų (yajna) ir apeigų prasmę, tikslą ir teologinę reikšmę. Jos yra svarbios vedinės religijos ir kultūros supratimui, nes jose aptariami ne tik … [Skaityti toliau…]
Samhitos: Vedų Tekstų Rinkiniai „Samhitos“ yra terminas, vartojamas apibūdinti senovės Indijos Vedų tekstų rinkinius. Vedos – tai svarbiausi hinduizmo šventieji raštai, kurie sudaro religijos pagrindą. Kiekviena iš keturių Vedų (Rigveda, Samaveda, Yajurveda ir Atharvaveda) turi savo Samhitas – pagrindinius himnų, maldų, užkeikimų ir ritualinių formulų rinkinius. Samhitų Savybės ir Struktūra: Samhitų Reikšmė: Apibendrinant, Samhitos yra … [Skaityti toliau…]
Ramadanas (arab. Ramaḍān) užima devintąją vietą islamo kalendoriuje ir trunka 29 arba 30 dienų pagal jaunaties stebėjimą. 610 metais pranašas Muhamedas medituodamas Hira oloje netoli Mekos gavo pirmąsias Korano eilutes iš angelo Gabrielio, kuris liepė jam skaityti. Žodžio kilmė susijusi su deginančiu karščiu, nes ankstyvaisiais laikais tas laikotarpis dažnai krisdavo į karščiausius vasaros mėnesius Arabijos … [Skaityti toliau…]
Dievo Vaikas: Dvasinis Statusas Krikščionybėje „Dievo vaikas“ yra terminas, vartojamas krikščionybėje apibūdinti žmogų, kuris yra įtrauktas į ypatingą santykį su Dievu per tikėjimą Jėzumi Kristumi. Šis terminas išreiškia dvasinį ryšį, priklausomybę ir artumą su Dievu kaip dangiškuoju Tėvu. Biblijos pagrindas: Biblijoje šis terminas dažnai naudojamas apibūdinti tikinčiuosius. Evangelijoje pagal Joną sakoma, kad tiems, kurie priima … [Skaityti toliau…]
Amžinojo Gyvenimo Viltis: Krikščionių Tikėjimo Šerdis Amžinojo gyvenimo viltis yra esminė krikščionybės doktrina, kuri teigia, kad tikintieji po fizinės mirties gaus amžinąjį gyvenimą su Dievu. Ši viltis grindžiama tikėjimu Jėzumi Kristumi, jo prisikėlimu iš numirusiųjų ir pažadu, kad tie, kurie jį seka, taip pat prisikels ir gyvens amžinai. Biblijos pagrindas: Amžinojo gyvenimo pažadas yra aiškiai … [Skaityti toliau…]
Krikštas: Krikščionybės Iniciacijos Sakramentas Krikštas yra vienas iš svarbiausių ir seniausių sakramentų krikščionybėje, žymintis asmens įtraukimą į krikščionių bendruomenę. Jis laikomas pirmuoju ir esminiu sakramentu, kurį reikia priimti norint tapti krikščioniu. Krikštas simbolizuoja nuodėmių nuplovimą, dvasinį atgimimą ir naują gyvenimą Kristuje. Teologinė reikšmė: Krikštas yra laikomas būtinu išganymui, nes per jį žmogus tampa Kristaus kūno … [Skaityti toliau…]
Oficialusis lotyniškas pavadinimas – Catechismus Romanus arba Catechismus ex decreto Concilii Tridentini ad parochos („Katekizmas pagal Tridento Susirinkimo nutarimą, skirtas parapijų kunigams“). Lietuviškoje tradicijoje jis vadinama: Romos katekizmas, Tridento katekizmas arba Pijaus V katekizmas, nes 1566 m. jį popiežiaus bulėmis patvirtino ir išleisti įsakė šv. Pijus V. Šis dokumentas gimė po Tridento Susirinkimo (1545–1563 m.), … [Skaityti toliau…]