Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Nuncijai Katalikų Bažnyčioje yra ypatingos reikšmės atstovai, kurie popiežiaus vardu vykdo diplomatines ir pastoracines užduotis įvairiose pasaulio šalyse. Apaštališkasis nuncijus yra Šventojo Sosto diplomatinis atstovas, turintis vyskupo rangą, ir jo misija apima tiek valstybinius, tiek Bažnyčios reikalus. Nuncijų veikla liudija Bažnyčios pastangas būti tarpininke tarp tautų ir puoselėti dialogą tarp skirtingų kultūrų bei religijų. Pirmiausia, … [Skaityti toliau…]
Kardinolų kolegija yra viena svarbiausių Katalikų Bažnyčios institucijų, turinti ypatingą reikšmę Bažnyčios gyvenime ir jos misijoje. Kardinolai yra popiežiaus artimiausi patarėjai ir pagalbininkai, kurie remia Šventojo Sosto darbą įvairiose srityse – nuo doktrininio mokymo iki administracinių klausimų. Kardinolų kolegija simbolizuoja katalikų Bažnyčios universalumą ir vienybę, nes jos nariai atstovauja skirtingoms tautoms, kultūroms ir tradicijoms. Kardinolų … [Skaityti toliau…]
Romos Kurija yra centrinė Katalikų Bažnyčios administracinė struktūra, padedanti popiežiui vykdyti jo misiją vadovauti Bažnyčiai ir rūpintis tikinčiųjų ganytojiška gerove. Kurija nėra vien biurokratinis aparatas – jos esmė glūdi dvasinėje Bažnyčios tarnystėje, siekiant Evangelijos skelbimo, tikėjimo ugdymo ir visos pasaulio katalikų bendruomenės vienybės. Romos Kuriją sudaro daugybė dikasterijų – tai tarybos, kongregacijos, tribunolai ir biurai, … [Skaityti toliau…]
Šventasis Sostas, dar vadinamas Apaštalų Sostu, yra katalikų Bažnyčios dvasinis ir administracinis centras. Šio termino kilmė susijusi su apaštalo Petro misija. Katalikų tradicija laiko jį pirmuoju Romos vyskupu ir Kristaus įpėdiniu. Apaštalas Petras, gavęs iš Jėzaus žodžius: „Tu esi Petras – Uola, ir ant šios uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią“ (Mt 16, 18), tapo tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Potestas divina (lot. „dieviškoji galia“) yra teologinis terminas, kuris nurodo Dievo absoliučią ir visagalę valdžią visoje kūrinijoje. Ši galia kyla iš Dievo esmės kaip Kūrėjo, kuris valdo visus dvasinius ir materialius dalykus. Potestas divina yra laikoma aukščiausia valdžia, kuri pranoksta bet kokią žmogaus ar institucijos galią, nes ji kyla iš paties Dievo kaip aukščiausiojo Būties … [Skaityti toliau…]
„Antroji Šėtono mirtis“ yra teologinė idėja, susijusi su apokaliptiniais Rašto tekstais, ypač su Apreiškimu Jonui (Apr). Tai frazė, kuri nėra tiesiogiai minima Šventajame Rašte, tačiau yra interpretuojama ir siejama su „antrojo mirties“ apibūdinimu Apreiškimo knygoje. Ji dažnai suprantama kaip galutinio teismo rezultatas, kai ne tik nusidėjėliai, bet ir pats Šėtonas, blogio ir nuodėmės įsikūnijimas, bus … [Skaityti toliau…]
Manicheizmas buvo viena iš svarbiausių religinių srovių, kurią ankstyvojoje krikščionybės istorijoje Bažnyčia pasmerkė kaip manichejišką ereziją. Šis religijos ir filosofijos judėjimas atsirado III amžiaus viduryje, kai persų pranašas Manis (lot. Manichaeus, graik. Mani) paskelbė savo mokymus. Manicheizmas siekė sukurti universalią religiją, sujungiančią įvairių tikėjimų – zoroastrizmo, krikščionybės ir budizmo – elementus. Nors iš pradžių jis … [Skaityti toliau…]
„Dievo pirštas“ yra frazė, kuri įvairiuose kontekstuose gali turėti skirtingas reikšmes, tačiau dažniausiai ji simbolizuoja Dievo galybės, įsikišimo ar veikimo ženklą pasaulyje. Ši frazė randama Šventajame Rašte, įvairiuose teologiniuose tekstuose, taip pat naudojama meno, kultūros ir net mokslo srityse kaip metafora ar simbolis. Biblijoje ši išraiška tiesiogiai minima keliose vietose. Viena reikšmingiausių yra pasakojimas iš … [Skaityti toliau…]
Augustino veikalas „Dievo valstybė“ (De Civitate Dei) yra vienas iškiliausių ir reikšmingiausių krikščioniškosios filosofijos bei teologijos tekstų, parašytas V amžiaus pradžioje. Šis didžiulis darbas buvo pradėtas 413 metais ir užbaigtas apie 426 metus, reaguojant į Romos miesto užkariavimą 410 metais, kai vestgotų vadovas Alarikas pirmą kartą istorijoje įžengė į šį „amžinąjį miestą“. Šis įvykis sukėlė … [Skaityti toliau…]
„Dievo tarnų tarnas“ (lot. Servus servorum Dei) yra vienas iš titulų, kuriuos naudoja Romos popiežius. Šis titulas pabrėžia popiežiaus vaidmenį kaip nuolankų dvasinį vadovą, kuris tarnauja ne tik Dievui, bet ir visiems tikintiesiems. Tai simbolinis priminimas, kad popiežiaus valdžia ir autoritetas nėra skirti jo paties garbei, bet kyla iš Dievo valios ir yra skirti tarnauti … [Skaityti toliau…]
Pontifikatas – tai laikotarpis, per kurį Katalikų Bažnyčios vadovas, popiežius, eina savo pareigas. Šis terminas kilo iš lotyniško žodžio „pontifex“, reiškiančio „tiltų statytojas“. Tai simbolizuoja popiežiaus, kaip tarpininko tarp Dievo ir žmonių, misiją. Pontifikatas yra ne tik administracinis ar hierarchinis vaidmuo, bet ir dvasinės vadovystės bei tarnystės išraiška, kurią popiežius atlieka visos Bažnyčios ir pasaulio … [Skaityti toliau…]
„Bayan“ yra vienas svarbiausių Bábo raštų, kuris tapo dvasiniu pamatu Bahajų tikėjimui. Šis tekstas išreiškia Bábo mokymus ir atskleidžia jo misijos esmę – paruošti žmoniją naujam dieviškojo pažinimo etapui. „Bayan“ yra parašytas dvasinio įkvėpimo kupinu stiliumi ir perteikia gilesnes tiesas apie žmogaus gyvenimo tikslą, santykį su Dievu ir būtinybę nuolat siekti dvasinio tobulėjimo. „Bayan“ gali … [Skaityti toliau…]