Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Apostazė – tai sąmoningas atsisakymas tikėjimo, į kurį asmuo anksčiau buvo įšventintas ar jį pripažino, arba visiškas atsižadėjimas religinės bendruomenės. Šis terminas dažniausiai taikomas krikščionybėje, tačiau gali būti vartojamas ir kitų religijų kontekste. Apostazė apima ne tik asmens veiksmus, bet ir jo vidinį apsisprendimą nutraukti ryšį su savo religiniu įsipareigojimu. Katalikų Bažnyčios kanonų teisėje apostazė … [Skaityti toliau…]
Kibla islame yra kryptis, į kurią musulmonai atsigręžia atlikdami maldą (salat). Ši kryptis nukreipta į Kaabą – šventąjį statinį, esantį Mekos mieste, Saudo Arabijoje. Kiblos nustatymas ir laikymasis yra esminė islamiškos maldos praktikos dalis, simbolizuojanti vienybę ir tikėjimo susitelkimą į Dievą (Allah). Pradžioje, pagal ankstyvuosius islamo tekstus, musulmonų kibla buvo nukreipta į Jeruzalę. Tai truko … [Skaityti toliau…]
Redemptoriai, oficialiai vadinami Švenčiausiojo Atpirkėjo kongregacija (Congregatio Sanctissimi Redemptoris, C.Ss.R.), yra katalikų vienuolių ordinas, įkurtas 1732 metais Italijoje šventojo Alfonso Marijos Liguorio. Šis ordinas buvo įsteigtas siekiant evangelizuoti dvasinės paramos stokojančius žmones, ypač tuos, kurie gyveno atokiuose kaimuose ir buvo menkai pasiekiami Bažnyčios pastoracinės veiklos. Redemptorių misija yra sutelkta į Dievo gailestingumo, atpirkimo žinios ir … [Skaityti toliau…]
Unitai yra krikščionys, priklausantys Rytų Bažnyčioms, kurios savo liturginiais, teologiniais ir kultūriniais bruožais išsiskiria iš Vakarų krikščionybės tradicijos, tačiau pripažįsta Romos Katalikų Bažnyčios dogmatiką ir jurisdikciją. Unitų atsiradimas siejamas su Bažnyčios skaldymosi procesais ir vėlesnėmis pastangomis atkurti vienybę tarp Rytų ir Vakarų krikščionių. Istoriškai unitų judėjimas atsirado po Didžiojo skilimo 1054 metais, kai Rytų Ortodoksų … [Skaityti toliau…]
Kripta yra požeminė patalpa, dažniausiai susijusi su bažnyčiomis ir religiniais pastatais, kuri naudojama religinėms apeigoms, palaidojimams ar relikvijų saugojimui. Kriptos atsirado senovėje ir per šimtmečius išlaikė savo svarbą kaip vietos, kuriose įkūnijamas dvasinis ir istorinės atminties ryšys. Senovės kriptos dažniausiai buvo įrengiamos po altoriumi, kuris simbolizavo ryšį tarp žemiškojo ir dieviškojo pasaulio. Kriptos paskirtis buvo … [Skaityti toliau…]
Kapitula Katalikų ir Anglikonų Bažnyčiose yra senas bažnytinės institucijos elementas, susijęs su vyskupų valdžia ir bažnytine administracija. Kapitulą sudaro kanauninkų grupė, kuri tarnauja kaip vyskupo patarėjai, taip pat atlieka liturgines ir administracines pareigas. Ji egzistuoja prie katedros (vadinama katedros kapitulą) arba prie kitų reikšmingų bažnyčių, dažniausiai esančių didžiuosiuose miestuose (kolegijos kapitulą). Istoriškai kapitulos vaidmuo buvo … [Skaityti toliau…]
Sinas buvo viena svarbiausių dievybių senovės akadų religijoje, garbinamas kaip Mėnulio dievas. Jo kultas yra glaudžiai susijęs su senovės Mesopotamijos civilizacija, o pirmieji tekstai, kuriuose minimas Sinas, datuojami trečiuoju tūkstantmečiu prieš Kristų. Jis atitinka šumerų dievą Naną, kuris taip pat buvo laikomas Mėnulio dievybe ir garbintas kaip kosminės tvarkos ir laiko valdovas. Sino centriniai kulto … [Skaityti toliau…]
Sirenos graikų mitologijoje apibūdinamos kaip viliojančios, bet pražūtingos būtybės, kurių kerintis balsas pavergdavo žmones ir dažnai tapdavo jų žūties priežastimi. Sirenų istorijos dažnai vaizduojamos kaip įspėjimai apie žmogiškų troškimų ir silpnybių pavojų. Jų įvaizdis įvairiose mitologijos versijose keitėsi, tačiau visada išliko glaudžiai susijęs su gundymu, klasta ir mirtimi. Seniausiuose šaltiniuose sirenos apibūdinamos kaip būtybės, turinčios … [Skaityti toliau…]
Ambrozija – tai mitologinė ir simbolinė sąvoka, dažnai aprašoma kaip maistas arba gėrimas, teikiantis nemirtingumą ir dievišką galią. Senovės graikų mitologijoje ambrozija buvo laikoma dievų maistu, kurį, kaip teigiama, Olympus kalno gyventojai vartojo norėdami išlaikyti savo amžiną jaunystę ir dieviškumą. Šis terminas atskleidžia ne tik materialinę, bet ir dvasinę prasmę, nes ambrozija simbolizuoja žmogaus siekį … [Skaityti toliau…]
Abatija – tai vienuolynas, vadovaujamas abato arba abatės, kuris dažniausiai priklauso benediktinų, cistersų, trapistų arba kitoms vienuolių bendruomenėms. Abatijos įsteigimas dažnai susijęs su siekiu sukurti dvasinio gyvenimo centrą, kuriame vienuoliai arba vienuolės galėtų gyventi pagal griežtas regulas, skirdami savo gyvenimą maldai, darbui ir Dievo garbinimui. Abatijos istorija siekia ankstyvuosius krikščionybės amžius, kai vienuolių bendruomenės pradėjo … [Skaityti toliau…]