Kas yra kas?

Klauzūra – terminas, neatsiejamas nuo vienuolių gyvenimo, ypač moterų vienuolynų, kuriuose laikomasi popiežiškojo uždarumo. Šis žodis slepia ne tik fizinio atsiskyrimo, bet ir dvasinės disciplinos prasmę, formuojančią kontempliatyvų gyvenimą. Žodis „klauzūra“ kildinamas iš lotynų kalbos žodžio clausura, kuris reiškia „uždarymas“, „aptvėrimas“ arba „atskirtis“. Šis terminas kilęs nuo veiksmažodžio claudere – „uždaryti“, „užrakinti“. Originalo pavadinimas lotynų … [Skaityti toliau…]

Terminas fašizmas kilo iš italų kalbos žodžio fascio (liet. „ryšulys, sąjunga“), kuris savo ruožtu siejasi su lotynišku fascis – specialiu simboliniu rykščių ryšuliu, kurį senovės Romoje nešdavo liktoriai kaip valdžios simbolį. 1919 m. Benito Mussolini savo judėjimą pavadino Fasci Italiani di Combattimento („Italų kovos sąjungos“), o vėliau – Partito Nazionale Fascista („Nacionalinė fašistų partija“). Fašizmas … [Skaityti toliau…]

Incestas – tai seksualiniai santykiai tarp artimų kraujo giminaičių arba tarp asmenų, laikomų artimais pagal socialinius ar teisėtus ryšius, pavyzdžiui, įtėvių ir įvaikių. Šis reiškinys yra visuotinis moralinis ir kultūrinis tabu, aptinkamas beveik visose žmonių visuomenėse, nors kiekvienoje kultūroje skiriasi ribos, kur prasideda ir baigiasi „per arti giminystė“. Žodis incestas kilęs iš lotynų kalbos incestus, … [Skaityti toliau…]

Kai išgirstame žodį Cezaris, paprastai įsivaizduojame Romos imperijos pradžią, Julijų Cezarį su laurų vainiku, pergalės žygiais ir garsiuoju „Veni, vidi, vici“. Tačiau kai susiduriame su žodžiu ciesorius, dažnas lietuvis suklūsta – ar čia klaida? Ar tai tas pats žmogus? Kodėl kartais sakoma „ciesorius“, o kartais „Cezaris“? Iš tiesų, šie du žodžiai – dvi to paties … [Skaityti toliau…]

Žodis „patriotizmas“ kilęs iš lotyniško žodžio patria, kuris reiškia „tėvynę“, o šaknys siekia graikišką patrios – „tėviškas“ arba „iš tėvo kilęs“. Jau senovės graikai vartojo terminą patriōtēs kalbėdami apie bendruomenės narius, gimusius toje pačioje žemėje, kovojančius už savo polisą. Taigi patriotizmas gimė kaip lojalumo ir pasiaukojimo gimtajai žemei jausmas, neatsiejamas nuo asmens, kaip politinės bendruomenės … [Skaityti toliau…]

Inkredulitas (lot. incredulitas) yra teologinis terminas, nusakantis netikėjimą Dievu ar tuo, ką Dievas yra apreikšęs, kai žmogui ta tiesa buvo pateikta aiškiai, bet jis ją sąmoningai atmeta. Šis žodis retai vartojamas kasdienėje kalboje, bet teologijoje – tai svarbi sąvoka, ypač kalbant apie tikėjimo dorybę ir jos priešingybes. Lietuviškai šis terminas kartais verčiamas kaip netikėjimas, tikėjimo … [Skaityti toliau…]

Indiferentizmas – tai požiūris ar pasaulėžiūra, pagal kurią visos religijos (arba nė viena) nėra išskirtinai teisinga ar būtina, todėl nėra reikalo gilintis, rinktis ar laikytis kurios nors konkrečios. Tai nėra ateizmas, nes Dievo buvimas nėra būtinai neigiamas – tiesiog jis tampa nebe svarbus. Tai ir nėra agnosticizmas, kuris remiasi pažinimo abejonėmis. Indiferentizmas iš esmės sako: … [Skaityti toliau…]

Gailestingumo darbai – tai konkretūs veiksmai, kuriais krikščionys parodo meilę artimui, ypač tiems, kurie kenčia kūnu ar siela. Lotyniškai jie vadinasi Opera misericordiae. Šie darbai nėra tik moralinis idealas – jie remiasi Kristaus žodžiais ir yra senosios Bažnyčios praktikos dalis, perėmusi žydų gailestingumo tradicijas ir papildžiusi jas Kristaus mokymu. Jie buvo laikomi esminiu tikro tikėjimo … [Skaityti toliau…]

Sigmundo Freudo teiginys, kad religija, ypač krikščionybė, yra „kolektyvinė neurozė“, išlieka vienu kontroversiškiausių jo psichoanalizės teiginių. Ši idėja, išdėstyta knygoje The Future of an Illusion (1927), supurtė ne tik religines bendruomenes, bet ir tapo pagrindu moderniai religijos kritikai. Freudas religiją laikė ne transcendencijos šaltiniu, o psichologiniu gynybos mechanizmu, kylančiu iš vaikystės baimių, tėvo komplekso ir … [Skaityti toliau…]

Modernistų teologija – tai XX a. pradžios katalikų intelektualų judėjimas, siekęs suderinti krikščioniškąjį mąstymą su moderniais mokslo, filosofijos ir istorijos kritikos pasiekimais. Ši srovė iš esmės kėlė iššūkį tradicinei scholastinės teologijos sistemai, siūlydama dinamiškesnį tikėjimo supratimą. Pagrindiniai modernistų teologijos principai Pagrindiniai modernistų atstovai 1907 m. popiežius Pijus X enciklika Pascendi dominici gregis oficialiai pasmerkė modernizmą … [Skaityti toliau…]