Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Musala – tai atvira erdvė arba mažesnė maldos vieta islamo tradicijoje, skirta šventinėms maldoms ir bendruomenės susirinkimams. Žodis musalla kilęs iš arabiško maṣallā (مصلى), reiškiančio „malda“ arba „vietą maldai“, nuo šaknies ṣalā („melstis“). Lietuvių kalboje rašomas musala (su viena „l“), tačiau islamo kontekste kartais išlaikomas arabiškas dvigubas „l“ (musalla), ypač angliškuose ar tarptautiniuose šaltiniuose. Kitomis … [Skaityti toliau…]
Krikščioniškoje teologijoje girdimas paslaptingas vardas – Naujoji Ieva. Taip vadinama ne šiaip moteris, bet pati Mergelė Marija. Kodėl? Kuo ji susijusi su pirmąja moterimi, Ieva? Ir ką reiškia tas „naujumas“ – ar tai tik simbolis, ar teologinis pagrindas? Dvi moterys – du pasaulio posūkiai Pradžios knygoje Ieva – pirmoji moteris, sukurta iš Adomo šonkaulio, gyveno … [Skaityti toliau…]
Teokosmologija (gr. Θεοκοσμολογία, theokosmología) – tai mokymas arba filosofinis-teologinis požiūris, aiškinantis pasaulio kilmę, sandarą ir tikslą, remiantis Dievo buvimu ir Jo kūrybine veikla. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (Dievas), kosmos (pasaulis) ir logos (mokymas, žodis). Teokosmologija siekia suvokti, kaip Dievas sukūrė visatą, kokia yra jos tvarka ir kaip ji rodo Jo valią bei tikslą. … [Skaityti toliau…]
Garizimo kalnas (hebr. Har Gerizim) – tai kalnas Artimuosiuose Rytuose, dabartinės Vakarų Kranto teritorijoje, netoli Nabluso miesto (senovėje vadinto Sichemu). Šis kalnas ypač reikšmingas tiek senajame, tiek naujajame Biblijos laikotarpyje ir yra glaudžiai susijęs su samariečių religine istorija ir tradicijomis. Šis kalnas Biblijoje minimas kaip ypatinga vieta, kur izraelitai, vadovaujami Jozuės, išsakė palaiminimus ir prakeikimus … [Skaityti toliau…]
Samariečiai – senovinė etninė-religinė grupė, gyvenusi dabartinio Izraelio ir Palestinos teritorijoje, daugiausia aplink senovinį Samarijos regioną. Jie laikė save tikraisiais izraelitais, išlaikiusiais gryną ir autentišką Mozės tradiciją, nors žydai juos laikė „kitataučiais“ ir „atskalūnais“. Samariečių bendruomenė susiformavo po Asirijos imperijos įsiveržimo į Izraelio šiaurinę karalystę (apie 722 m. pr. Kr.). Asirai daug izraelitų ištrėmė į … [Skaityti toliau…]
El Šadai (hebrajiškai אל שֲָדַי, El Shaddai) — vienas iš seniausių Dievo vardų Senajame Testamente. Pats terminas “El” hebrajų kalboje reiškia “Dievą” arba “galingąjį”, o “Šadai” tradiciškai verčiamas kaip “Visagalis”. Tad “El Šadai” — tai “Dievas Visagalis” arba “Galingasis Dievas”. Tačiu žodis “Šadai” turi paslaptingą kilmę. Kai kurie mokslininkai mano, kad jis gali sietis su … [Skaityti toliau…]
Šv. Patriko kryžius (St. Patrick’s Cross) yra akmeninis kryžius, dažnai siejamas su Airijos krikščioniškuoju paveldu, ypač V–VIII a. keltiškuoju krikščionybės laikotarpiu. Šie kryžiai, papuošti sudėtingais ornamentais, spiralėmis, mazgais ir biblinėmis scenomis, yra ne tik religiniai simboliai, bet ir meno kūriniai, atspindintys Airijos kultūros ir tikėjimo sintezę. Nors pavadinimas „Šv. Patriko kryžius“ gali būti taikomas įvairiems … [Skaityti toliau…]
Socialinė enciklika – tai popiežiaus paskelbtas dokumentas, skirtas aptarti socialinius, ekonominius ir politinius klausimus krikščioniškos doktrinos šviesoje. Enciklikos yra oficialūs Bažnyčios mokymo dokumentai, skirti ne tik dvasininkams, bet ir visiems pasauliečiams, siekiant atkreipti dėmesį į aktualias visuomenės problemas ir pasiūlyti moralines bei etines gaires. Pirmoji ir bene svarbiausia socialinė enciklika – Leono XIII paskelbta Rerum … [Skaityti toliau…]
Induistų maldos namai, vadinami mandiromis, yra dvasinio susitelkimo ir dievų garbinimo vietos. Tai ne tik pastatai, bet ir šventi centrai, kuriuose vyksta religinės apeigos, meditacija bei bendruomenės susibėrimai. Indijoje ir kitose induizmą išpažīstančiuose kraštuose mandirai yra neatsiejama kultūroso dalis. Mandirai yra statomi pagal griežtas vastu šastros (tradicinės induistų architektūros) taisykles, kurios pabrėžia harmoniją tarp kosmoso, … [Skaityti toliau…]
„Paskutiniai laikai“ – tai krikščioniškosios teologijos sąvoka, kuri aprėpia žmogaus ir viso pasaulio istorijos pabaigą. Ši tema dažnai aptariama ne vien Bažnyčios pamoksluose, bet ir akademinėje, kultūrinėje ar net populiariosios literatūros erdvėje. Pagrindinį įkvėpimą suteikia Senojo ir Naujojo Testamento pranašystės: Danieliaus knyga, Evangelijų apokaliptiniai išsakymai, taip pat Apreiškimo Jonui knyga. Nors įvairūs aiškintojai skirtingai interpretuoja, … [Skaityti toliau…]