Al-Fātiḥa yra pati pirmoji Korano sura, turinti 7 eilučių. Jos pavadinimas reiškia „Atvėrimas“ arba „Pradžia“, nes ji atveria Koraną ir yra pagrindinė viso islamo tikėjimo malda. Tai yra Mekos laikotarpio sura, tačiau jos universalumas yra toks platus, kad ji užima ypatingą vietą musulmonų gyvenime – tiek kasdienėje maldoje, tiek dvasinėje praktikoje.
Al-Fātiḥa laikoma Korano santrauka. Joje glaustai išreiškiami svarbiausi islamo tikėjimo aspektai: Dievo šlovinimas, Jo gailestingumas, Viešpatystė, prašymas vesti tiesiu keliu ir įspėjimas apie tuos, kurie nuklydo ar užsitraukė Dievo pyktį. Dėl savo turinio ji vadinama „Umm al-Kitāb“ – „Knygos Motina“, nes tarsi apima visą Korano esmę vienoje trumpoje maldoje.
Pirmoje eilutėje Dievas šlovinamas kaip „Viso pasaulio Viešpats“, antrame ir trečiame posmuose pabrėžiamas Jo gailestingumas – „Gailestingasis, Atlaidusis“. Ketvirtoje eilutėje Dievas pristatomas kaip „Paskutinio Teismo Valdovas“. Šios pirmosios eilutės nustato Dievo didybės ir Jo absoliutaus valdymo suvokimą. Penktoje eilutėje žmogus pripažįsta: „Tik Tau mes meldžiamės ir tik Tavo pagalbos šaukiamės“, pabrėždamas monoteizmo esmę. Šeštoje eilutėje tikintysis maldauja: „Vesk mus tiesiu keliu“, o septintoje konkretizuojama, kad tai kelias tų, kuriuos Dievas palaimino, bet ne tų, kurie pasiklydo ar užsitraukė rūstybę.
Islamo tradicijoje ši sura yra ypatinga, nes ją privaloma recituoti kiekvienoje maldos rak‘oje (viename maldos cikle). Be Al-Fātiḥos malda laikoma neužbaigta, todėl musulmonas ją pakartoja daug kartų kiekvieną dieną. Ji ne tik malda, bet ir tiesioginis pokalbis su Dievu: hadisuose sakoma, kad kai tikintysis ją skaito, Dievas atsako į kiekvieną eilutę.
Al-Fātiḥa naudojama ir už islamo maldos ribų – ji skaitoma ligoniams, kaip apsauga nuo blogio, taip pat įvairiomis gyvenimo progomis. Dėl savo universalumo ir glaustumo ji yra bene geriausiai išmokta ir dažniausiai kartojama Korano dalis.
Jos reikšmė slypi tame, kad žmogus čia išreiškia visą dvasinį santykį su Dievu: šlovinimą, nuolankumą, priklausomybę ir viltį. Tai tarsi raktas, atveriantis visas kitas Korano suros, ir kvietimas nuolat grįžti prie esmės – tikėjimo Dievu, kuris yra visų pradžia ir visų pabaiga.
Al-Fātiḥa – „Pradžia“ (7 eilutės)
1 eilutė
بِسْمِ اللَّهِ الرَّحْمَٰنِ الرَّحِيمِ
„Dievo, Gailestingojo, Atlaidausiojo vardu.“
2 eilutė
الْحَمْدُ لِلَّهِ رَبِّ الْعَالَمِينَ
„Šlovė Dievui, visų pasaulių Viešpačiui.“
3 eilutė
الرَّحْمَٰنِ الرَّحِيمِ
„Gailestingajam, Atlaidžiausiajam.“
4 eilutė
مَالِكِ يَوْمِ الدِّينِ
„Teismo dienos Valdovui.“
5 eilutė
إِيَّاكَ نَعْبُدُ وَإِيَّاكَ نَسْتَعِينُ
„Tik Tave mes garbiname ir tik Tavo pagalbos šaukiamės.“
6 eilutė
اهْدِنَا الصِّرَاطَ الْمُسْتَقِيمَ
„Vesk mus tiesiuoju keliu.“
7 eilutė
صِرَاطَ الَّذِينَ أَنْعَمْتَ عَلَيْهِمْ غَيْرِ الْمَغْضُوبِ عَلَيْهِمْ وَلَا الضَّالِّينَ
„Tų, kuriems Tu suteikei malonę, o ne tų, ant kurių užsirūstinai, ir ne paklydusiųjų keliu.“