Šioje kategorijoje pateikiama dievybių samprata, vardai ir aprašymai įvairiose religinėse kultūrose.
Baldras (arba Balduras) yra viena iškiliausių figūrų skandinavų mitologijoje. Jis laikomas dievu, siejamu su šviesa, grožiu, teisingumu, nekaltumu ir taika. Baldras yra Odino, pagrindinio dievų, ir Friggos, vaisingumo bei motinystės deivės, sūnus. Jo vardas dažnai minimas senoviniuose šiaurės tekstuose, tokiuose kaip „Eda“ ir „Skaldų poemos“, kur jis apibūdinamas kaip tobulas ir nepriekaištingas dievas, kurį dievai … [Skaityti toliau…]
Fortūna, romėnų mitologijoje laikoma likimo, sėkmės ir atsitiktinumo deive, buvo viena svarbiausių figūrų, simbolizuojančių žmogaus gyvenimo nepastovumą. Jos kultas buvo glaudžiai susijęs su žmonių tikėjimu, kad dievai lemia asmeninio ir visuomeninio gyvenimo eigą, o jų įtaka gali būti nenuspėjama ir netikėta. Fortūnos atitikmeniu graikų mitologijoje laikoma Tichė, tačiau romėnai suteikė Fortūnai savitas reikšmes, pabrėždami jos … [Skaityti toliau…]
Enlilis buvo vienas svarbiausių dievų senovės Mesopotamijos mitologijoje, ypač šumerų panteone. Jo vardas, kuris reiškia „vėjas, oras“ arba „valdovas vėjas“, simbolizavo galią, tvarką ir dievišką valdžią. Jis buvo laikomas dievu, kuris kontroliavo gamtos jėgas, tvarką pasaulyje ir net žmonių likimus. Enlilio garbinimas buvo reikšmingas ne tik šumerams, bet ir akadams, asirams bei babiloniečiams, kurie perėmė … [Skaityti toliau…]
Andajas (arba Andajus) buvo vienas iš senovės lietuvių dievų, minimas istoriniuose šaltiniuose kaip baltų mitologijos dvasinis veikėjas. Jo vardas pirmą kartą užfiksuotas Petro Dusburgiečio kronikoje XIV amžiuje. Šis dievas dažnai interpretuojamas kaip susijęs su vaisingumu, žemės derlingumu ar gamtos ritmais, nors tikslus jo vaidmuo ir garbinimo pobūdis nėra iki galo aiškus, nes išliko labai nedaug … [Skaityti toliau…]
Amšaspandai, dar vadinami Ameša Spenta, yra mazdaizmo ir zoroastrizmo teologijoje reikšmingos būtybės, laikomos šventomis nemirtingosiomis, kurios įkūnija dieviškąsias savybes ir veiklą. Jos atstovauja gerajam principui, kuris kovoja prieš blogio jėgas. Šie dvasiniai globėjai yra glaudžiai susiję su Ahura Mazda – aukščiausiuoju mazdaizmo Dievu, kuris laikomas visa ko kūrėju ir tvarkytoju. Amšaspandai yra suvokiami kaip Ahura … [Skaityti toliau…]
Aušautas – tai senovės lietuvių mitologijoje minimas dievas, siejamas su gyvybe, sveikata ir naujos dienos pradžia. Jo vardas iš dalies susijęs su žodžiais „aušra“ ir „aušti“, kas simbolizuoja pradžią, šviesos sugrįžimą ir gyvenimo ciklo atsinaujinimą. Nors apie Aušautą išlikę nedaug tiesioginių šaltinių, jis buvo svarbi dalis baltų tikėjimo, kuris ypatingą dėmesį skyrė gamtos reiškiniams, cikliškumui … [Skaityti toliau…]
Prakorimas – tai XVI a. Jono Lasickio veikale De diis Samagitarum minimas galimas lietuvių dievas. Šis vardas yra vienintelis istorinis šaltinis, kuriame jis pasirodo, todėl šiuolaikiniai tyrinėtojai jo autentiškumu abejoja. Manoma, kad tai gali būti klaidingai užrašytas, neteisingai suprastas ar iškraipytas žodis, o ne tikra baltų religijos dievybė. Vis dėlto Prakorimo vardas įdomus kaip kultūrinis … [Skaityti toliau…]
Inuitų dievų pasaulis yra vienas archajiškiausių ir labiausiai gamtos ritmais paremtų visoje Arkties zonoje. Jų religija nėra hierarchinė kaip graikų ar skandinavų, o veikiau gyvų jėgų tinklas, kuriame kiekviena dievybė yra glaudžiai susijusi su jūra, ledu, gyvūnais, vėjais ir žmogaus išlikimu. Inuitai gyvena ekstremaliomis sąlygomis, todėl jų dievai nėra abstraktūs – jie yra tiesioginės gamtos … [Skaityti toliau…]
Mapučių dievai sudaro vieną savičiausių Pietų Amerikos religinių pasaulių – archajišką, bet kartu itin gyvą sistemą, kurioje dievybės nėra nutolusios nuo žmonių, o veikia kaip tiesioginės gamtos, dangaus ir žemės jėgos. Mapučiai (Mapuche) gyvena dabartinėje Čilėje ir Argentinoje, o jų religija formavosi tūkstančius metų iki ispanų atvykimo. Tai nebuvo centralizuota imperija kaip inkų ar actekų, … [Skaityti toliau…]
Amazonės dievai sudarė ne vieną centralizuotą panteoną, o šimtų genčių persipynusias mitologijas, kuriose kiekviena dievybė turėjo savo vietą, savo galią ir savo ryšį su žmogaus kasdienybe. Tai buvo dvasinis pasaulis, apjungęs tupi, guarani, yanomami, tikuna, arawak, shipibo, ashaninka ir daugelio kitų Amazonės tautų tikėjimus, sukuriant vieningą, tačiau lokaliai labai spalvingą religinių vaizdinių tinklą. Amazonės dievai … [Skaityti toliau…]
Actekų dievų pasaulis yra vienas sudėtingiausių ir įspūdingiausių visoje Mezoamerikoje. Ši civilizacija klestėjo apie 1300–1521 m., iki ispanų užkariavimo, o jos centras buvo Tenočtitlanas, šiandieninis Meksiko miestas. Actekai gyveno teritorijose, kurios dabar priklauso Meksikai, taip pat daliai Gvatemalos, Belizo ir Hondūro. Jų religija jungė kosmologiją, žemdirbystę, karą, laiką ir žmonių aukas į vieną didžiulę religinę … [Skaityti toliau…]
Inkų dievų pasaulis yra vienas sudėtingiausių ir labiausiai išplėtotų visoje Pietų Amerikoje. Jis jungia kosmologiją, politinę valdžią ir kasdienį gyvenimą į vientisą pasaulėvaizdį, kuriame dievai nėra tolimi – jie nuolat dalyvauja žmonių veikloje, lemia derlių, orus, karus ir net paties Inko – valdovo – teisę valdyti. Inkų religija buvo ne tik tikėjimas, bet ir valstybės … [Skaityti toliau…]