Inkų dievų pasaulis yra vienas sudėtingiausių ir labiausiai išplėtotų visoje Pietų Amerikoje. Jis jungia kosmologiją, politinę valdžią ir kasdienį gyvenimą į vientisą pasaulėvaizdį, kuriame dievai nėra tolimi – jie nuolat dalyvauja žmonių veikloje, lemia derlių, orus, karus ir net paties Inko – valdovo – teisę valdyti. Inkų religija buvo ne tik tikėjimas, bet ir valstybės pamatas, kuriame dievai, protėviai ir gamtos jėgos sudarė vieną gyvą sistemą.
Inkų pasaulis buvo padalytas į tris sferas: Hanan Pacha (dangaus pasaulis), Kay Pacha (žmonių pasaulis) ir Uku Pacha (požemis). Kiekvienoje iš jų veikė savi dievai ir dvasios, tačiau visi jie buvo susieti tarpusavio ryšiais. Aukščiausiasis dievas Virakoča buvo pasaulio kūrėjas, sukūręs dangų, žemę, saulę ir žmones. Tačiau kasdienėje religijoje svarbiausi buvo Inti, saulės dievas, ir Mama Killa, mėnulio deivė. Saulė buvo laikoma Inkų valdovo protėviu, todėl Inti kultas buvo glaudžiai susijęs su politine galia. Kiekviename mieste stovėjo saulės šventyklos, o Cuzco – imperijos sostinė – buvo laikoma Inti namais.
Inkų religijoje itin svarbi vieta teko gamtos jėgoms. Pachamama, žemės ir vaisingumo deivė, globojo derlių, kalnus ir žemdirbystę. Ji buvo garbinama aukomis, apeigomis ir kasdieniais ritualais, nes nuo jos priklausė žmonių išlikimas. Kalnai, vadinami apus, taip pat buvo laikomi dieviškomis būtybėmis – kiekvienas kalnas turėjo savo dvasią, galinčią padėti ar nubausti. Vandens pasaulį valdė Mama Cocha, jūrų ir ežerų deivė, o žaibus ir audras – galingasis Illapa, karo ir lietaus dievas, dažnai vaizduojamas su ginklais ir griaustinio jėga.
Inkų mitologijoje svarbūs ir kultūriniai herojai, tokie kaip Manco Capac ir Mama Ocllo, kurie, pasak legendos, iškilo iš Titikakos ežero ir įkūrė Cuzco miestą. Jie mokė žmones žemdirbystės, amatų ir socialinės tvarkos. Šie mitai ne tik aiškino pasaulio kilmę, bet ir pateisino Inkų dinastijos valdžią, nes valdovai buvo laikomi tiesioginiais dievų palikuonimis.
Inkų religija buvo gyva ir dinamiška – ji jungė vietines Andų tradicijas, protėvių kultą ir imperijos ideologiją. Dievai nebuvo abstraktūs simboliai: jie gyveno kalnuose, upėse, saulėje, mėnulyje ir net pačiuose žmonėse. Kiekvienas ritualas, nuo didžiųjų saulės švenčių iki kasdienių aukų Pachamamai, buvo būdas palaikyti pasaulio pusiausvyrą. Inkų dievai atspindi civilizaciją, kuri matė save kaip dalį didžiulės kosminės tvarkos, kurioje žmogus, gamta ir dievai yra neatskiriamai susiję.
Inkų dievai
Ayar Auca (Ayar Auca) – Inkų mitologijos kultūrinis herojus, vienas iš keturių Ayar brolių, lydėjusių Manco Cápac kuriant Cuzco. Jis simbolizuoja karo jėgą ir plėtrą.
Ayar Cachi (Ayar Cachi) – Inkų mitologijos brolis-milžinas, garsėjęs antgamtiška jėga. Jo galia buvo tokia didelė, kad kiti broliai jį įkalino, bijodami jo galios.
Ayar Uchu (Ayar Uchu) – Inkų kultūrinis herojus, susijęs su ritualais ir žemdirbyste. Jis padėjo įkurti Cuzco ir įtvirtinti religinius papročius.
Amaru (Amaru) – Andų pasaulio kosminė gyvatė-drakonas, gyvenanti danguje ir požemyje. Ji simbolizuoja transformaciją, vandenį, žinias ir ryšį tarp pasaulių.
Apocatequil (Apocatequil / Catequil) – Andų (ypač šiaurinių inkų provincijų) žaibų ir audrų dievas. Jis valdo griaustinį, lietų ir yra svarbus žemdirbystės ciklams.
Apu (Apu) – Inkų religijoje tai kalnų dievai–globėjai. Kiekvienas kalnas turi savo Apu, saugantį vietovę, žmones ir derlių. Tai viena svarbiausių Andų dvasinių kategorijų.
Apu Catequil (Apu Catequil) – Catequil aspektas kaip kalno dvasia. Jis yra žaibų ir kalnų jėgų valdovas, garbintas šiauriniuose Anduose.
Apu Illapu (Apu Illapu) – Inkų lietaus, žaibų ir karo dievas. Jis valdo debesis, audras ir yra vienas svarbiausių žemdirbystės globėjų.
Apu Pariacaca (Apu Pariacaca) – Andų kalnų ir audrų dievas, kilęs iš centrinio Peru. Jis gimė kaip penki ereliai ir tapo galingu kalno valdovu.
Apu Punchau (Apu Punchau) – Inkų saulės dievo Inti aspektas, simbolizuojantis rytinę saulę ir naują dienos pradžią. Jis siejamas su valdovo galia.
Ataguchu (Ataguchu) – Inkų mitologijos dievas, padėjęs Manco Cápac ir Mama Ocllo iškilti iš Titikakos ežero. Jis yra pagalbos ir dieviškos paramos simbolis.
Axomama (Axomama) – Inkų bulvių deivė, viena iš žemės vaisingumo dvasių. Ji globoja bulves – svarbiausią Andų maisto augalą.
Catequil (Catequil) – Andų žaibų, griaustinio ir orų dievas. Jis yra vienas svarbiausių šiaurinių Peru regiono dievų, susijęs su derliumi ir audromis.
Cavillace (Cavillace) – Andų vaisingumo ir motinystės deivė. Pasak mito, ji pagimdė stebuklingą vaiką suvalgiusi vaisių, o jos istorija aiškina moralines normas ir socialinę tvarką.
Chasca (Chasca / Ch’aska) – Inkų aušros, žvaigždžių ir Veneros deivė. Ji globoja jaunystę, grožį ir dangaus šviesą.
Chillinchay (Chillinchay) – Andų žvaigždžių dvasia, siejama su dangaus ženklų skaitymu ir pranašystėmis. Ji globoja naktinį dangų ir kosminę tvarką.
Choquechinchay (Choquechinchay) – Inkų žvaigždžių ir jaguarų globėjas, susijęs su Oriono žvaigždynu. Jis saugo valdovus ir karius.
Chuychu (Chuychu) – Andų maliarijos dvasia, siejama su ligomis ir karščiavimu. Ji yra viena iš kenksmingų, bet svarbių dvasinių jėgų.
Chumpi (Chumpi) – Andų kalnų ir žvaigždžių dvasia, susijusi su apsauga ir jėga. Jo vardas reiškia „diržas“, simbolizuojantis dangaus juostą.
Coniraya (Coniraya) – Andų kūrėjas-dievas, dažnai vaizduojamas kaip vargingas keliautojas. Jis mokė žmones moralės ir socialinių normų.
Copacati (Copacati) – Andų ežerų ir vandens deivė, ypač garbinta Titikakos regione. Ji valdo ramius ir pavojingus vandenis.
Ekeko (Ekeko) – Andų gausos ir namų gerovės dievas. Jis vaizduojamas kaip mažas vyras su nešuliais, nešantis turtus ir sėkmę.
Huallallo (Huallallo) – Andų ugnies ir ligų dvasia, galinti atnešti tiek apsaugą, tiek nelaimes. Tai senesniojo Andų tikėjimo figūra.
Huallallo Carhuincho (Huallallo Carhuincho) – Andų ugnies demonas-dievas, siejamas su karščiu, ligomis ir miškų gaisrais. Jis yra pavojinga, bet galinga jėga.
Huanca (Huanca) – Andų akmenų ir šventų vietų dvasia. Huanca akmenys buvo laikomi protėvių įsikūnijimu ir apsaugos simboliais.
Huari (Huari / Wari) – Andų karo ir civilizacijos dievas, susijęs su priešinku inkų kultūriniu sluoksniu. Jis globojo kariuomenę ir valstybės tvarką.
Yakumama (Yakumama) – Andų vandens gyvatė, upių ir ežerų motina. Ji simbolizuoja gyvybę, vandenį ir požemio pasaulį.
Yana-namca (Yana-namca) – Andų tamsos ir požemio dvasia, susijusi su mirtimi ir nakties jėgomis. Tai pavojinga, bet svarbi kosminės pusiausvyros figūra.
Yanacocha (Yanacocha) – Andų juodojo ežero dvasia, siejama su paslaptimis, požemiu ir vandens galia. Tai vietinė, bet tikra mitinė būtybė.
Illapa (Illapa) – Inkų žaibų, griaustinio ir lietaus dievas. Jis yra vienas svarbiausių žemdirbystės globėjų ir karo dievų.
Inti (Inti) – Inkų saulės dievas, imperijos globėjas ir valdovų protėvis. Jis yra centrinė inkų religijos figūra.
Ka-Ata-Killa (Killa / Mama Killa) – Inkų mėnulio deivė, Inti žmona. Ji globoja laiką, kalendorių ir moterų ciklus.
Kon (Kon) – Andų vėjo ir sausros dievas, kilęs iš pakrantės regionų. Jis keliauja oru ir gali atnešti tiek gyvybę, tiek badą.
Kuichi (Kuichi) – Inkų vaivorykštės dvasia, siejama su ženklų skaitymu ir dangaus pranašystėmis. Vaivorykštė buvo laikoma dievišku ženklu.
Mallko (Mallku) – Andų erelio dvasia, kalnų valdovas. Mallko yra Apu aspektas, simbolizuojantis jėgą ir apsaugą.
Mama Allpa (Mama Allpa) – Andų vaisingumo ir žemės deivė, dažnai vaizduojama su daugybe krūtų. Ji globoja derlių ir gimdymą.
Mama Cocha (Mama Qocha) – Inkų jūrų, ežerų ir vandens deivė. Ji yra žvejų ir keliautojų globėja.
Mama Cura (Mama Qura) – Andų žolynų ir gydymo deivė. Ji globoja vaistažoles ir gydytojus.
Mama Huaco (Mama Huaco) – Inkų kultūrinė herojė, viena iš Cuzco įkūrėjų. Ji buvo galinga kariauninkė ir pirmosios inkų dinastijos motina.
Mama Killa (Mama Killa) – Inkų mėnulio deivė, Inti žmona. Ji globoja laiką, kalendorių, moterų ciklus ir nakties šviesą.
Mama Ocllo (Mama Ocllo) – Inkų kultūrinė herojė, Manco Cápac žmona. Ji mokė žmones audimo, namų tvarkos ir socialinių papročių.
Mama Quilla (Mama Quilla) – Inkų mėnulio deivės Mama Killa kitas vardas. Ji simbolizuoja moterišką šviesą ir dangaus ciklus.
Mama Rayhuana (Mama Rayhuana) – Andų vaisingumo ir žemdirbystės deivė, susijusi su augalų augimu ir derliaus apsauga.
Mama Raua (Mama Rawua) – Andų motinystės ir šeimos deivė, globojanti gimdymą ir moterų sveikatą.
Mama Sara (Mama Sara) – Inkų kukurūzų deivė. Ji simbolizuoja derlių, maistą ir žemės gausą.
Manco Cápac (Manco Cápac) – Inkų mitologijos kultūrinis herojus ir pirmasis Cuzco valdovas. Jis laikomas Inti sūnumi ir inkų dinastijos pradininku.
Pachacamac (Pachacamac) – Andų kūrėjas-dievas, garbintas pakrantėje. Jis valdo žemės drebėjimus, likimą ir pasaulio tvarką.
Pachamama (Pachamama) – Inkų žemės, vaisingumo ir derliaus deivė. Ji yra viena svarbiausių Andų religijos figūrų, globojanti žemdirbystę ir kalnus.
Pariacaca (Pariacaca) – Andų audrų ir kalnų dievas, gimęs kaip penki ereliai. Jis valdo lietų, vėją ir kalnų jėgas.
Pillan (Pillan) – Pietų Andų (Mapučių) ugnies, žaibų ir karo dievas. Inkų imperija jį perėmė kaip galingą kalnų dvasią.
Qoa (Qoa) – Andų gyvatės dvasia, susijusi su vandeniu, požemiu ir transformacija. Ji yra Amaru aspektas.
Saramama (Saramama) – Inkų kukurūzų motina, derliaus dvasia. Ji globoja kukurūzų laukus ir maisto gausą.
Siwa (Siwa) – Andų mirties ir protėvių dvasia. Ji saugo mirusiųjų pasaulį ir pereinamąsias sielas.
Supay (Supay) – Inkų požemio ir mirusiųjų dievas, Uku Pacha valdovas. Jis taip pat siejamas su kalnakasyba ir tamsos jėgomis.
Supay Waman (Supay Waman) – Andų demoniška dvasia, Supay palydovas. Jis simbolizuoja pavojus, ligas ir tamsą.
Tonapa (Tonapa) – Andų keliautojas-dievas, mokytojas ir stebukladarys. Jis siejamas su moralės pamokymais ir pasaulio tvarka.
Tunupa (Tunupa) – Andų ugnikalnių, žaibų ir kelionių dievas. Jis dažnai tapatinamas su Tonapa ir laikomas kultūriniu herojumi.
Tuta-namca (Tuta Ñamca) – Andų nakties ir tamsos dvasia, susijusi su požemiu ir paslaptimis.
Urcaguary (Urcaguary) – Inkų požemio turtų dievas, saugantis brangakmenius, metalus ir žemės gelmių lobius.
Urcuchillay (Urcuchillay) – Inkų lamų ir alpakų globėjas, dažnai vaizduojamas kaip spalvotas žvaigždynas. Jis saugo gyvulius ir piemenis.
Vichama (Vichama) – Andų žemdirbystės ir atgimimo dievas, susijęs su mirtimi ir prisikėlimu. Jo mitai aiškina žmonių kilmę.
Virakoča (Viracocha / Wiraqucha) – Aukščiausiasis inkų kūrėjas-dievas. Jis sukūrė dangų, žemę, saulę ir žmones, o vėliau iškeliavo per jūrą.
Wariwillka (Wariwillka) – Andų šventos vietos ir vandens dvasia, susijusi su gydymu ir ritualais. Ji garbinta centrinėje Peru dalyje.
Wiraqucha (Wiraqucha) – Virakočos variantas, tas pats kūrėjas-dievas, garbintas skirtinguose Andų regionuose.
Zaramama (Zaramama) – Inkų kukurūzų deivė, dažnai vaizduojama kaip moteris iš kukurūzų burbuolės. Ji simbolizuoja derlių ir gausą.