Šioje kategorijoje pateikiama dievybių samprata, vardai ir aprašymai įvairiose religinėse kultūrose.
Mezoamerikos dievai sudarė vieną sudėtingiausių ir simboliškai turtingiausių panteonų pasaulyje, jungiantį actekų, majų ir inkų religines tradicijas. Nors šios civilizacijos skyrėsi kalbomis, kultūra ir politine sandara, jų dievų pasauliai turėjo bendrą bruožą: dievai buvo neatskiriami nuo gamtos ciklų, kosmoso tvarkos ir žmogaus pareigos palaikyti pasaulio pusiausvyrą. Tai nebuvo abstraktūs, nuo žmonių nutolę dievai – jie … [Skaityti toliau…]
Mesopotamijos dievai sudarė vieną seniausių ir įtakingiausių panteonų pasaulio istorijoje – šumerų, akadų, asirų ir babiloniečių religijos formavo bendrą, bet nuolat kintantį dievų pasaulį, kuriame kiekviena dievybė turėjo aiškų vaidmenį kosmoso, gamtos ir žmogaus gyvenimo tvarkoje. Šis panteonas nebuvo statiškas: šumerų dievai tapo akadų dievais, vėliau – babiloniečių ir asirų dievais, o jų funkcijos ir … [Skaityti toliau…]
Slavų dievai sudarė platų ir daugiasluoksnį panteoną, kuriame kiekviena dievybė turėjo aiškų vaidmenį kosmoso, gamtos ir žmogaus gyvenimo tvarkoje. Ši mitologinė sistema jungė rytų, vakarų ir pietų slavų genčių tikėjimus, todėl buvo įvairi, tačiau išlaikė bendrą pasaulėvaizdį: pasaulis yra nuolatinės kovos tarp tvarkos ir chaoso arena, o dievai – šios kovos dalyviai ir reguliuotojai. Slavų … [Skaityti toliau…]
Baltų dievai sudarė harmoningą, bet ne griežtai hierarchizuotą panteoną, kuriame kiekviena dievybė turėjo savo vietą, savo galią ir savo ryšį su žmogaus kasdienybe. Ši bendra mitologinė sistema apjungė lietuvių, latvių bei prūsų genčių garbintas dievybes, sukurdama vieningą, tačiau lokaliai spalvingą dvasinį pasaulį. Tai nebuvo nuo pasaulio atitrūkusios būtybės – baltų dievybės buvo gyvos gamtos jėgos, … [Skaityti toliau…]
Hinduizmo dievų sistema – viena iš seniausių ir labiausiai kompleksinių religinių tradicijų pasaulyje, kurios šaknys siekia Indų slėnio civilizaciją (apie 2500 m. pr. Kr.). Skirtingai nuo daugelio kitų religijų, čia nėra vieno, griežtai apibrėžto panteono – dievų pasaulis yra kaip gyvas audeklas, kur vienas dievas gali būti daugelio aspektų išraiška, o pati Aukščiausioji Tikrovė (Brahmanas) … [Skaityti toliau…]
Deivė Niktė, graikų mitologijoje žinoma kaip Naktis, yra viena iš pirmapradžių dievybių, vadinamų „protogenojais“, kurie egzistavo dar prieš olimpinius dievus, tokius kaip Dzeusas ar Poseidonas. Niktė simbolizuoja pačią naktį – jos jėgą, paslaptingumą ir viską apimančią tamsą. Ji buvo gimusi iš Chaoso, pirmapradės bedugnės ir chaotiškos jėgos, kuri egzistavo prieš visatos sutvarkymą. Niktė yra viena … [Skaityti toliau…]
Hadas graikų mitologijoje yra tiek vieta, tiek asmuo. Kaip asmuo, Hadas yra dievas, valdantis požemių karalystę, kurioje gyvena mirusios sielos. Jis yra vienas iš pagrindinių graikų dievų, Dzeuso ir Poseidono brolis. Po to, kai broliai padalijo visatą po savo pergalės prieš titanus, Dzeusui atiteko dangus, Poseidonui – vandenys, o Hadui – požemių karalystė, kurioje jis … [Skaityti toliau…]
Mirtis šiuolaikiniame pasaulyje dažnai vaizduojama kaip bauginanti, žiauri jėga – negailestinga giltinė su dalgiu, tykanti tamsoje. Tačiau senovės graikai mirties fenomeną matė kur kas sudėtingiau ir subtiliau. Jų panteone mirtis turėjo veidą, vardą ir netgi brolį dvynį. Tas veidas priklausė Tanatui (sen. gr. Θάνατος – „mirtis“) – dievui, kuris įkūnijo ne smurtinę pabaigą, o neišvengiamą, … [Skaityti toliau…]
Kama, hinduizmo mitologijoje, yra meilės, geidulio ir aistros dievas, kurio vardas sanskrito kalba reiškia „geismas“ arba „troškimas“. Kama (काम) vaizduojamas kaip galinga dievybė, kuri valdo ne tik romantišką meilę, bet ir universalią traukos ir geidulio jėgą, veikiančią visus gyvus padarus. Jis dažnai lyginamas su graikų Erotu arba romėnų Kupidonu, nes jo galia pasireiškia per meilę … [Skaityti toliau…]
Frėja yra viena iš svarbiausių ir žinomiausių dievybių skandinavų mitologijoje. Ji yra meilės, seksualumo, vaisingumo, karo ir magijos deivė, valdanti įvairias gyvenimo sritis, kurios buvo esminės senovės skandinavų visuomenėje. Jos įvaizdis yra itin daugialypis, apjungiantis tiek švelnias, tiek stiprias savybes, kas daro ją universalia figūra, gerbiama ir garbinama daugybės žmonių. Frėja priklauso Vanir dievų grupei, … [Skaityti toliau…]
Astarte buvo viena iš svarbiausių finikiečių ir kanaaniečių panteono deivių, garbinama kaip meilės, vaisingumo, seksualumo ir karo globėja. Jos įvaizdis, apjungiantis meilės ir karo sritis, darė ją sudėtinga ir galinga figūra šių senovės tautų tikėjimuose. Astarte buvo artimai susijusi su kitomis Artimųjų Rytų deivėmis, tokiomis kaip Mesopotamijos Ištarė ir šumerų Inana. Dėl šio panašumo ji … [Skaityti toliau…]
Inana, vėliau žinoma kaip Ištarė, yra viena iš seniausių ir įtakingiausių meilės, karo, vaisingumo ir seksualumo deivių Mesopotamijos panteone. Ji buvo garbinama įvairiais vardais skirtingose kultūrose – Šumeruose kaip Inana, o Babilone ir Asirijoje kaip Ištarė. Jos įvaizdis ir kultas tęsėsi tūkstantmečius, ir jos vaidmuo buvo tiek religinis, tiek socialinis, apimantis įvairias gyvenimo sritis. Inana … [Skaityti toliau…]