Dievai

Okeanijos dievai sudaro vieną spalvingiausių ir archajiškiausių pasaulio mitologijų laukų, apimantį milžinišką Ramiojo vandenyno regioną. Šis tikėjimų pasaulis formavosi tūkstantmečius salose, kuriose žmonės gyveno glaudžiai susiję su jūra, vėjais, vulkanais, žvejyba ir klajonėmis per vandenyną. Okeanijos religijos nėra vienas panteonas – tai trys didelės kultūrinės sritys, turinčios savitus dievus, tačiau susietos bendru pasaulėvaizdžiu: jūra kaip … [Skaityti toliau…]

Finougrų dievai sudarė ne vieną bendrą panteoną, o platų, giminystės ryšiais susijusių tautų dvasinį pasaulį, kuris formavosi nuo vėlyvojo neolito ir bronzos amžiaus (apie 3000–1500 m. pr. Kr.) ir išliko gyvas iki pat XIX–XX a., kai dauguma finougrų bendruomenių dar praktikuodavo tradicines apeigas. Šios religijos klestėjo Šiaurės Eurazijos teritorijose: dabartinėje Suomijoje, Estijoje, Karelijoje, Komijoje, Marių … [Skaityti toliau…]

Korėjos dievai sudarė gyvą, daugiasluoksnį ir nehierarchišką dvasinį pasaulį, kuriame dievybės, protėvių dvasios ir gamtos jėgos veikė greta viena kitos. Ši sistema kilo iš senųjų korėjiečių šamanizmo (muizmas) ir persipynė su budizmu, daoizmu bei konfucianizmu, tačiau išlaikė savitą, archajišką formą. Korėjiečiai tikėjo, kad kiekvienas kalnas, upė, medis, namas ar net virtuvės židinys turi savo dvasią, … [Skaityti toliau…]

Indėnų dievai apima visų Amerikos žemyno tautų dievybes – nuo Arkties inuitų iki Amazonės genčių, nuo Šiaurės Amerikos prerijų iki Mezoamerikos civilizacijų ir Andų imperijų. Tai labai plati kategorija, į kurią patenka actekų, majų, inkų dievai, taip pat irokėnų, lakotų, navajų, algonkinų, gvaranių, mapučių, tupí, hopių, pueblo, inuitų ir daugybės kitų genčių dvasios bei kūrėjai. … [Skaityti toliau…]

Germanų dievai sudarė platų ir įvairialypį panteoną, apėmusį daugybę genčių ir regionų nuo Skandinavijos iki Reino, nuo Anglijos iki Gotijos. Tai nebuvo vienos tautos ar vieno miesto religija – germanų pasaulis buvo didelis, o jų dievybės atspindėjo skirtingų genčių gyvenimą, karus, gamtą ir kosmologiją. Ši mitologinė sistema jungė šiaurės germanų (skandinavų), vakarų germanų (saksų, frankų, … [Skaityti toliau…]

Transcendentinis Dievas ilgą laiką buvo esminė daugelio religinių tradicijų ašis, kurioje sakralus pradas laikomas viršesniu už pasaulio tvarką. Senesniuose mituose ir teologinėse schemose buvo stengiamasi pabrėžti nekasdienišką, neaprėpiamą dievybės prigimtį. Žmonės suvokdavo aplinkoje glūdinčius įvairius reiškinius kaip paveiktus dieviškos energijos, kurią apibrėždavo pasakojimai apie kūrimą, pranašystes ar dvasinius vedlius. Tokia samprata vėliau transformavosi, bet daugelis … [Skaityti toliau…]

Kanaaniečių (finikiečių) dievai sudarė vieną seniausių ir įtakingiausių Artimųjų Rytų panteonų, gyvavusį III–I tūkst. pr. Kr. Levanto pakrantėje – dabartiniame Libane, Izraelyje, Sirijoje ir Palestinoje. Ši religija buvo glaudžiai susijusi su jūra, prekyba, miestų-valstybių gyvenimu ir žemdirbyste. Kanaaniečių dievybės nebuvo nutolusios nuo žmonių – jos veikė per audras, derlių, karą, vaisingumą, jūrą ir miesto likimą. … [Skaityti toliau…]

Tiurkų dievai sudarė dinamišką, kosmiškai orientuotą panteoną, kuriame kiekviena dievybė buvo susijusi su dangaus, žemės ar požemio sferomis. Ši religija formavosi Eurazijos stepėse nuo II tūkst. pr. Kr. ir lydėjo klajokliškas tiurkų gentis nuo Altajaus iki Anatolijos. Tiurkų dievybės nebuvo nutolusios nuo žmonių – jos veikė per vėją, audras, kalnus, gyvūnus, protėvių dvasią ir klajoklių … [Skaityti toliau…]

Persų dievai sudarė sudėtingą ir daugiasluoksnį religijos pasaulį, kuris formavosi Irano plynaukštėje maždaug II tūkst. pr. Kr. – I tūkst. pr. Kr. ir vėliau tapo vienu svarbiausių senovės Artimųjų Rytų dvasinių centrų. Ši religija jungė senąsias indoiranietiškas politeistines tradicijas ir Zaratustros mokymą, kuris iškėlė moralinę kovą tarp šviesos ir tamsos. Persų dievybės nebuvo tik gamtos … [Skaityti toliau…]

Etruskų dievai sudarė vieną paslaptingiausių ir savičiausių senovės Viduržemio panteonų – religiją, kuri klestėjo apie VIII–II a. pr. Kr. ir buvo praktikuojama centrinėje Italijoje, ypač dabartinės Toskanoje, Lacijuje ir Umbrijoje, dar prieš iškilstant Romos imperijai. Tai buvo itin ritualizuota, pranašiška ir į ženklų skaitymą orientuota religija, kurios pagrindas – dievų valios pažinimas per gamtos reiškinius. … [Skaityti toliau…]

Suomių dievai sudarė savitą, archajišką ir itin gamtišką panteoną, kylantį iš senųjų finų‑ugrų tikėjimų, šamanistinių praktikų ir šiaurės gamtos patirties. Tai nebuvo griežtai hierarchizuota dievų sistema kaip graikų ar skandinavų mitologijoje – suomių dievybės veikiau buvo gamtos jėgos, dvasios ir protėvių galios, veikiančios per vėją, mišką, vandenį, ugnį ar žodį. Jų pasaulis glaudžiai susijęs su … [Skaityti toliau…]

Santoshi Ma gerbiama kaip deivė, siejama su pasitenkinimo, ramybės ir dvasinio palaikymo idėjomis Indijoje. Vardas Santoshi dažnai kildinamas iš sanskrito žodžio santosh, reiškiančio vidinį pasitenkinimą, o Ma nusako motiniškos globos vaidmenį. Kai kurie tyrėjai linkę manyti, kad jos kultas iškilo moderniaisiais laikais, nes literatūroje apie senąsias vedines dievybes paminėjimų apie Santoshi praktiškai neaptinkama. Visuomenės susidomėjimą … [Skaityti toliau…]