Šioje kategorijoje pateikiama dievybių samprata, vardai ir aprašymai įvairiose religinėse kultūrose.
Demogorgonas (angl. Demogorgon) yra viena mįslingiausių ir grėsmingiausių figūrų Vakarų literatūros ir mitologijos paraštėse. Jo vardas, apgaubtas paslapties ir baimės, dažnai siejamas su pirmaprade, chtonine galia, kurios mirtingiesiems nevalia ne tik garbinti, bet net ir ištarti. Priešingai populiariam įsitikinimui, Demogorgonas nėra autentiška senovės graikų ar romėnų mitologijos dievybė. Jo šaknys slypi ne antikos šventyklose, o … [Skaityti toliau…]
Dambala, kurio vardas dažniausiai rašomas kaip Damballa arba Damballah Wedo, yra viena iš svarbiausių ir labiausiai gerbiamų dievybių, arba dvasių, Haičio Vudu (angliškai Haitian Vodou) religijoje. Jis yra ne velnias ar piktavalė jėga, o didysis protėvis, pats pirmasis kūrėjas ir gyvybės šaltinis. Dambala įkūnija išmintį, tyrumą, ramybę ir tęstinumą, o jo pagrindinis simbolis yra gyvatė … [Skaityti toliau…]
Dagonas yra viena reikšmingiausių ir kartu viena dažniausiai klaidingai suprantamų senovės Artimųjų Rytų dievybių. Populiariojoje kultūroje jis dažnai vaizduojamas kaip žuvies dievas ar jūros pabaisa, tačiau šis įvaizdis yra vėlesnės interpretacijos, o ne istorinės tiesos rezultatas. Iš tiesų, Dagonas buvo galinga ir plačiai garbinta agrarinė dievybė, kurios kultas gyvavo tūkstančius metų, kol galiausiai jis tapo … [Skaityti toliau…]
Kemošas (Chemosh) yra viena ryškiausių dievybių, paminėtų Senajame Testamente, buvęs galingu nacionaliniu Moabo karalystės dievu. Jo istorija yra klasikinis pavyzdys, kaip vienos tautos gerbiamas globėjas ir karo dievas, per kitos tautos religinę ir politinę prizmę, palaipsniui virsta demoniška figūra, pasmerkta kaip žiaurumo ir stabmeldystės įsikūnijimas. Kemošas buvo ne tik dievas – moabitams jis buvo jų … [Skaityti toliau…]
Kad Bilė yra keltų pragaro dievas – yra plačiai paplitę, tačiau iš esmės netikslus supaprastinimas, atsiradęs dėl vėlesnių bandymų senovės keltų mitologiją įsprausti į labiau pažįstamus, ypač krikščioniškus, rėmus. Iš tiesų, Bilė airių mitologijoje yra ne pragaro valdovas, o viena iš pirmapradžių, seniausių dievybių, įkūnijanti protėvio ir gyvybės prado archetipą. Jo vaidmuo yra susijęs su … [Skaityti toliau…]
Baalberitas, kurio vardas hebrajiškai (בעל ברית, Baal Berith, El-Berith, Baalberith) reiškia „Sandoros šeimininkas“ arba „Sandoros valdovas“, yra puikus pavyzdys, kaip senovės kanaaniečių dievybė buvo palaipsniui demonizuota judėjų ir krikščionių tradicijoje. Iš pradžių buvęs svarbiu lokaliu dievu, kurio vardas rodo jo funkciją prižiūrėti sutartis ir priesaikas, jis vėliau tapo pragaro kunigaikščiu demonologiniuose tekstuose. Jo istorija yra … [Skaityti toliau…]
Astarotė yra viena iš labiausiai transformuotų figūrų Vakarų demonologijos istorijoje. Jos kilmė siekia senovės Artimųjų Rytų laikus, kur ji buvo viena iš galingiausių ir plačiausiai garbintų dievybių. Prieš tapdama demonų tradicijų personažu, ji buvo žinoma kaip Astartė (arba Aštartė) – finikiečių ir kanaanitų meilės, vaisingumo, karo ir karališkos valdžios deivė. Jos vardas finikiečių ir ugaritų … [Skaityti toliau…]
Ahpuchas (arba Ah Puch), dažnai įvardijamas kaip majų velnias, yra viena šiurpiausių ir galingiausių Centrinės Amerikos mitologijos figūrų. Tačiau tiesmukas jo priskyrimas velnio kategorijai yra supaprastinimas, atsiradęs dėl vėlesnės krikščioniškosios interpretacijos. Majų pasaulėžiūroje Ahpuchas buvo ne tiek absoliutaus blogio įsikūnijimas, kiek pats mirties dievas, pūvančios materijos ir požemio karalystės valdovas. Jis turėjo daugybę vardų, priklausomai … [Skaityti toliau…]
Adramelechas yra sudėtinga ir daugiasluoksnė figūra, kurios kilmė siekia senovės Artimųjų Rytų religijas, o vėlesnė interpretacija ją pavertė demoniška esybe krikščioniškojoje demonologijoje. Jo vardas ir prigimtis evoliucionavo per šimtmečius, pereidami iš dievybės statuso į velnio vaidmenį. Pirminis ir svarbiausias šaltinis, kuriame minimas Adramelechas, yra Senasis Testamentas, konkrečiai Antroji Karalių knyga. Čia jis pristatomas ne kaip … [Skaityti toliau…]
Vardas „Aris“ yra adaptacija iš senovės graikų kalbos žodžio Ἄρης (Arēs, tariama „Á-rēs“), reiškiančio „naikinimą“, „jėgą“ arba „karo dvasią“. Kai kurie kalbininkai sieja šį vardą su indoeuropiečių šaknimis, susijusiomis su kova ar galia. Lietuvių kalboje „Aris“ dažnai vartojamas mitologiniuose ir moksliniuose kontekstuose, aprašant „senovės graikų karo dievą Arį“. Rečiau pasitaiko forma „Arėjas“, kuri artimesnė graikiškam … [Skaityti toliau…]
Aris, senovės graikų mitologijoje žinomas kaip karo ir kovos dievas, įkūnija chaotišką ir žiaurią karo prigimtį. Jo vardas ir istorijos atspindi ne tik mūšių įniršį, bet ir sudėtingą žmogaus prigimtį, kovojančią su garbe, pykčiu ir aistra. Ario vardas (graikų k. Ἄρης, Arēs) kildinamas iš senovės graikų kalbos žodžio, siejamo su „naikinimu“ arba „prakeiksmu“. Kai kurie … [Skaityti toliau…]
Poseidonas, vienas iš dvylikos Olimpinių dievų senovės graikų mitologijoje, buvo jūrų, upių, šaltinių ir žemės drebėjimų valdovas. Jo galia ir temperamentas atspindėjo neaprėpiamą ir nenuspėjamą vandenų prigimtį. Poseidonas buvo Dzeuso ir Hados brolis, o kartu su jais dalijosi pasaulio valdymą: Dzeusas valdė dangų, Hadas – požemio karalystę, o Poseidonas – vandenis. Graikų mitologijoje jis dažnai … [Skaityti toliau…]