Dievai

Jaldabaotas – viena iš paslaptingiausių ir kartu reikšmingiausių figūrų gnostinėje kosmologijoje. Šis vardas dažniausiai sutinkamas Jono apokrife, taip pat Sofijos apreiškimuose, Hipostazės archontuose ir kituose Nag Hamadžio bibliotekos raštuose. Jaldabaotas pristatomas kaip klaidingas kūrėjas – būtybė, kuri mano esanti aukščiausias Dievas, tačiau iš tiesų tėra neteisingas atspindys tikrosios dieviškosios šviesos. Pasak Jono apokrifo, Jaldabaotas atsirado … [Skaityti toliau…]

Kupidonas (lot. Cupidus, pažodžiui – „geidulingas, trokštantis“) romėnų mitologijoje yra meilės dievas, atitinkantis graikų Erosą. Jis dažniausiai vaizduojamas kaip sparnuotas berniukas arba paauglys, nešinas lanku ir strėlėmis. Jo ginklai ypatingi: auksinės strėlės uždega meilę, o švininės – atstumia ir sukelia abejingumą. Tokiu būdu Kupidonas tarsi žaidžia su žmonių širdimis, užkurdamas aistrą arba pasmerkdamas ją beviltiškam … [Skaityti toliau…]

Asklepijus senovės graikų pasaulyje buvo gydymo dievas, kurio kultas išplito taip plačiai, kad jį garbino ne tik kaip mitinį herojų, bet ir kaip tikrą sveikatos globėją. Pasakojama, jog jis buvo Apolono ir mirtingosios Koronės sūnus. Dar kūdikį jį užaugino kentauras Chironas, išmokęs jį gydymo meno – žaizdų priežiūros, augalų galios, netgi sugebėjimo prikelti mirusiuosius. Būtent … [Skaityti toliau…]

Minerva romėnų pasaulyje buvo viena svarbiausių deivių, siejama su išmintimi, menu, amatais ir karo strategija. Jos vardas, kilęs iš indoeuropietiškos šaknies men- („mąstyti, prisiminti“), rodo, kad tai dievybė, kurios esmė – protas, išradingumas ir gebėjimas tvarkyti pasaulį ne vien jėga, bet ir protu. Graikų mitologijoje jai atitinka Atėnė, tačiau romėnai suformavo savitą Minervos paveikslą, labiau … [Skaityti toliau…]

Senovės graikų mitologijoje dievai dažnai turėjo ne vieną vardą, o daugybę epitetų, nusakančių jų galias ar savybes. Vienas žymiausių tokių epitetų – Febas, reiškiantis „spindintis“, „švytintis“, „švarus“. Šiuo vardu graikai ir romėnai dažnai vadino Apoloną, saulės, muzikos, pranašysčių ir gydymo dievą. Žodis Phoibos graikų kalba yra susijęs su šviesos, tyrumo, netgi dieviškosios saulės spindesio idėja. … [Skaityti toliau…]

Jen-lo Vangas (Yen-lo-Wang), kurio vardas pagal modernesnę Pinyin transkripciją yra rašomas Yanluo Wang (閻羅王), yra viena svarbiausių ir labiausiai atpažįstamų figūrų kinų mitologijoje, atliekanti galingo ir bauginančio požemio pasaulio valdovo vaidmenį. Nors jis dažnai vadinamas kinų pragaro valdovu, šis apibrėžimas yra supaprastinimas, neatspindintis visos jo sudėtingos prigimties ir kilmės. Jen-lo Vangas nėra autentiška senovės kinų … [Skaityti toliau…]

Jaotzinas, kuris kartais įvardijamas kaip actekų pragaro dievas, yra figūra, kurios autentiškumą ir vaidmenį actekų mitologijoje reikia vertinti labai atsargiai. Išsami paieška pagrindiniuose actekų mitologijos šaltiniuose – ikikolumbiniuose kodeksuose, ispanų metraštininkų darbuose (pavyzdžiui, Bernardino de Sahagúno „Florencijos kodekse“) ir šiuolaikinių mokslininkų veikaluose – neduoda jokių rezultatų apie dievybę ar demoną, vardu Jaotzinas (Yaotzin). Pats vardas, … [Skaityti toliau…]

Tamuzas, kurio originalus šumeriškas vardas yra Dumuzidas (Dumuzid), o vėlesnė akadų ir aramėjų forma – Tammuz, yra viena tragiškiausių ir poetiškiausių senovės Mesopotamijos mitologijos figūrų. Nors jis kartais priskiriamas velniškam panteonui, šis apibrėžimas yra visiškai klaidingas ir yra vėlesnių, monoteistinių religijų interpretacijos rezultatas. Iš tiesų, Tamuzas nebuvo nei velnias, nei demonas. Jis buvo mylimas piemenų, … [Skaityti toliau…]

Teskatlipoka, kurio originalus nahuatlių kalbos vardas yra Tezcatlipoca, o angliška versija – Tezcatlipoca, yra viena svarbiausių, galingiausių ir labiausiai bauginančių dievybių actekų panteone. Požemio pasaulio (Miktlano) valdovas buvo Miktlantekutlis. Teskatlipoka buvo kur kas daugiau: jis buvo nakties dangaus, burtininkystės, likimo, karo, nesantaikos, atminties ir pokyčių dievas. Jo vardas, reiškiantis „Rūkstantis Veidrodis“, puikiai atspindi jo prigimtį … [Skaityti toliau…]

Supay, kartais rašomas ir kaip Zupay, yra viena iš svarbiausių ir labiausiai bijotų būtybių inkų ir kitų Andų regiono tautų (tokių kaip aimarų ir kečujų) mitologijoje. Nors jis dažnai apibūdinamas kaip inkų pragaro dievas, šis apibrėžimas yra vėlesnių laikų, krikščioniškos įtakos rezultatas, supaprastinantis jo sudėtingą prigimtį. Iš tiesų, Supay nebuvo dievas inkų panteono prasme, kaip, … [Skaityti toliau…]

Sabazijas, kurio originalus graikiškas vardas yra Σαβάζιος, o labiau paplitusi lotynizuota ir angliška versija – Sabazius, yra viena įdomiausių ir sudėtingiausių dievybių, patekusių į graikų-romėnų pasaulį iš Anatolijos. Nors jis dažniausiai yra tapatinamas su graikų dievu Dionisu, Sabazijas buvo savarankiška ir galinga frygų bei trakų dievybė, kurios kultas, pasižymėjęs ekstatiniu garbinimu ir specifine simbolika, ypač … [Skaityti toliau…]

Rimonas, kurio originalus hebrajiškas vardas yra רִמּוֹן (Rimmon), o angliška versija išlieka ta pati, yra figūra, kurios demoniškas įvaizdis yra tiesioginis Biblijos pasakojimų ir vėlesnės krikščioniškos tradicijos rezultatas. Nors jis įvardijamas kaip „sirų velnias“, toks apibrėžimas yra teisingas tik iš senovės izraelitų monoteistinės perspektyvos. Patiems aramėjams, senovės Sirijos ir Damasko gyventojams, Rimonas nebuvo velnias. Jis … [Skaityti toliau…]