Kanaaniečių (finikiečių) dievai sudarė vieną seniausių ir įtakingiausių Artimųjų Rytų panteonų, gyvavusį III–I tūkst. pr. Kr. Levanto pakrantėje – dabartiniame Libane, Izraelyje, Sirijoje ir Palestinoje. Ši religija buvo glaudžiai susijusi su jūra, prekyba, miestų-valstybių gyvenimu ir žemdirbyste. Kanaaniečių dievybės nebuvo nutolusios nuo žmonių – jos veikė per audras, derlių, karą, vaisingumą, jūrą ir miesto likimą. Kiekvienas miestas turėjo savo globėją, o dievai buvo suvokiami kaip realios, kasdienybę formuojančios jėgos. Kartais pasitaiko forma „fenikiečių“, tačiau ji yra šnekamoji ir internetinė, kilusi iš anglų Phoenicians, o norminė lietuviška forma yra finikiečių.
Finikiečiai ir kanaaniečiai iš esmės buvo ta pati kultūrinė ir etninė grupė, tačiau žodžiai vartojami skirtinguose kontekstuose. „Kanaaniečiai“ – platesnis, senesnis terminas, apibūdinantis visus Levanto regiono gyventojus nuo III tūkst. pr. Kr., įskaitant miestus, kurie dar nebuvo iškilę kaip jūrinės galios. „Finikiečiai“ – vėlesnis graikų kilmės pavadinimas, taikytas tiems patiems žmonėms, kai jie tapo garsiais jūrininkais, pirkliais ir kolonistais. Todėl religija ir dievai iš esmės tie patys, tačiau žmonės dažniau ieško termino „finikiečių dievai“, o „kanaaniečių dievai“ labiau vartojamas akademiniuose, biblistiniuose kontekstuose.
Kanaaniečių dievai nepriklauso indoeuropiečių tradicijai, todėl jų panteonas labai skiriasi nuo baltų, skandinavų ar slavų dievų. Jei indoeuropiečių dievybės dažnai yra gamtos jėgų personifikacijos, tai kanaaniečių panteonas labiau primena miestų ir karalysčių dievus, turinčius aiškias politines ir kosmologines funkcijas. Elas nėra dangaus herojus kaip Odinas – jis yra senasis visatos tėvas, išmintingas, bet pasitraukęs nuo kasdienio valdymo. Baalas nėra perkūnijos dievas kaip Perkūnas – jis yra audrų, derliaus ir karinės galios valdovas, kovojantis su jūros ir mirties jėgomis. Astartė nėra tiesiog meilės deivė kaip Afroditė – ji yra karo, vaisingumo ir karališkos galios jėga. Kanaaniečių mitologijoje ryškūs epiniai konfliktai tarp dievų, ypač Baalo kova su Jamu (jūros dievu) ir Motu (mirties dievu), todėl jų pasaulis labiau primena Mesopotamijos ar Egipto kosmines dramas nei šiaurės ar Europos tradicijas.
Kanaaniečių religija kilo iš senųjų semitų tikėjimų, kurie persipynė su Egipto, Mesopotamijos ir Anatolijos kultūromis. Todėl jų dievai yra ir kosminės jėgos, ir miesto globėjai: jūros valdovai, audrų dievai, vaisingumo deivės, mirties ir požemio valdovai, karališkos galios simboliai. Žmonės tikėjo, kad dievai gali suteikti derlių, apsaugoti miestą, atnešti pergalę kare ar nubausti už neištikimybę. Aukos, šventyklos, ritualai ir šventės buvo neatsiejama gyvenimo dalis – ne formalumas, o tikras ryšys su dievybėmis, kurios buvo laikomos gyvomis ir veikiančiomis. Kanaaniečių dievai šiandien išlieka kaip vienas svarbiausių senovės Viduržemio panteonų, turėjęs didžiulę įtaką hebrajų, graikų, romėnų ir vėlesnėms religijoms.
Kanaaniečių dievai (finikiečių)
Adon (Adon) – „Viešpats“, bendrinis dievo titulas, dažnai taikytas vietos dievams. Jis simbolizavo valdžią, karališką galią ir dievišką autoritetą. Adon – tai dieviškos valdžios titulas.
Adonis (Adon / Adonis) – jaunystės, grožio ir mirštančios bei prisikeliančios gamtos dievas. Jo mitas susijęs su kasmetiniu augalijos ciklu ir žemės atsinaujinimu. Adonis – tai mirštančios gamtos jėga.
Aglibol (Aglibol) – mėnulio dievas, garbintas Palmyroje. Jis simbolizavo nakties šviesą, laiką ir dangaus ritmą. Aglibol – tai mėnulio šviesa.
Anat (Anat) – karo, medžioklės ir jaunystės deivė, viena galingiausių kanaaniečių dievybių. Ji vaizduojama kaip žiauri kovotoja, bet kartu ir vaisingumo globėja. Anat – tai nenugalima karo deivė.
Anobretė (Anobret) – motinystės ir gimdymo deivė, susijusi su apsauga ir vaisingumu. Ji globojo moteris ir šeimas. Anobretė – tai gimimo globėja.
Arišas (Arish / Arsu) – dykumos ir keliautojų dievas, dažnai vaizduojamas jojantis kupranugariu. Jis saugojo karavanus ir prekybininkus. Arišas – tai dykumų globėjas.
Arsay (Arsay) – viena iš Baalo dukterų, drėgmės ir rasos deivė. Ji simbolizavo švelnią, gyvybę palaikančią drėgmę. Arsay – tai rasos deivė.
Ashera (Asherah) – motinystės, vaisingumo ir jūros deivė, Ela žmona. Ji vadinama „dangaus karaliene“ ir siejama su šventais medžiais. Ashera – tai Didžioji Motina.
Astarte (Astarte) – karo, meilės, vaisingumo ir karališkos galios deivė. Ji buvo viena svarbiausių Levanto dievybių, turėjusi ir švelnią, ir griaunančią prigimtį. Astarte – tai galinga meilės ir karo jėga.
Aštartė (Aštartė) – lietuviška Astartės forma; aprašymas toks pats. Aštartė – tai meilės ir karo deivė.
Atargatė (Atargatis) – sirų-fenikiečių vandens, vaisingumo ir žuvininkystės deivė. Ji dažnai vaizduojama kaip pusiau moteris, pusiau žuvis. Atargatė – tai vandens motina.
Athirat (Athirat) – senoji Asheros forma, Ela žmona ir 70 dievų motina. Ji simbolizuoja jūrą, motinystę ir kosminę tvarką. Athirat – tai dievų motina.
Baal (Baʿal) – audrų, lietaus, derliaus ir karinės galios dievas. Jis kovoja su jūros dievu Yamu ir mirties dievu Motu, palaikydamas pasaulio tvarką. Baal – tai audros ir derliaus valdovas.
Baal-Beritas (Baʿal Berith) – „Sandoros Baalas“, miesto globėjas, saugantis politinius ir religinius įžadus. Jis simbolizuoja priesaiką ir sutartį. Baal-Beritas – tai sandoros dievas.
Baalat (Baalat) – „Ponia“, moteriškasis Baalo atitikmuo, dažnai miesto globėja. Ji ypač garbinta Byble. Baalat – tai miesto motina.
Baaltė (Baaltė) – lietuviška Baalat forma; aprašymas toks pats. Baaltė – tai miesto globėja.
Berutas (Beruth) – miesto deivė, susijusi su Beirutu. Ji simbolizavo miesto tapatybę ir apsaugą. Berutas – tai miesto dvasia.
Betelis (Bethel) – dievybė, susijusi su šventomis vietomis ir akmenimis. Jis įkūnija šventą buveinę ar dievo buvimo vietą. Betelis – tai šventos vietos dvasia.
Dagon (Dagon) – grūdų, žemdirbystės ir derliaus dievas. Jis buvo svarbus filistinams ir kanaaniečiams. Dagon – tai derliaus valdovas.
Dagonas (Dagonas) – lietuviška Dagono forma; aprašymas toks pats. Dagonas – tai žemdirbystės dievas.
Demaras (Demar) – mažiau žinomas kanaaniečių dievas, siejamas su vietos kultais ir apsauga. Jo vardas aptinkamas regioniniuose užrašuose, todėl manoma, kad jis buvo miesto ar vietovės globėjas. Demaras – tai lokalinės dievybės jėga.
El (El) – aukščiausiasis kanaaniečių dievas, visatos tėvas ir dievų tarybos valdovas. Jis vaizduojamas kaip išmintingas, senas kūrėjas, kuris suteikia gyvybę ir nustato kosminę tvarką. El – tai ramus, bet visagalės kūrybos principas.
Elyon (Elyon) – „Aukščiausiasis“, dieviškas titulas, dažnai siejamas su Elu. Jis simbolizuoja aukščiausią kosminę valdžią ir dangaus viršenybę. Elyon – tai dieviškos hierarchijos viršūnė.
Eshmun (Eshmun) – gydymo ir sveikatos dievas, ypač garbintas Sidone. Jis buvo laikomas gydytojų globėju ir stebuklingo išgijimo šaltiniu. Eshmun – tai gyvybės atstatymo jėga.
Ešmunas (Ešmunas) – lietuviška Eshmun forma; aprašymas tas pats. Ešmunas – tai gydymo dievas.
Gadas (Gad) – likimo ir sėkmės dievas, dažnai garbintas kaip asmeninės dalios globėjas. Jis galėjo suteikti palankų likimą arba jį atimti. Gadas – tai žmogaus dalios valdovas.
Gaupnas (Gupan / Gaupnas) – vynuogių ir vyno dievas, susijęs su derliumi ir šventėmis. Jis simbolizavo džiaugsmą, vaisingumą ir žemės dosnumą. Gaupnas – tai vyno ir švenčių dvasia.
Hadad (Hadad) – audrų, lietaus ir derliaus dievas, dažnai tapatinamas su Baalu. Jis valdo griaustinį ir kovoja su chaoso jėgomis, kad palaikytų pasaulio tvarką. Hadad – tai gyvybę nešanti audros jėga.
Horonas (Horon) – požemio ir pavojingų vietų dievas, dažnai siejamas su apsauga nuo nuodų ir demonų. Jis buvo šaukiamas kaip gynybos dievas prieš nelaimes. Horonas – tai ribinių vietų sargas.
Yam (Yam) – jūros ir chaoso dievas, Baalo priešas. Jis įkūnija nevaldomą, griaunančią jūros galią, kurią dievai turi sutramdyti. Yam – tai chaotiškos jūros jėga.
Yarih (Yarih) – mėnulio dievas, susijęs su nakties šviesa, laiku ir vaisingumu. Jis globojo keliautojus ir naktinius ciklus. Yarih – tai mėnulio ritmas.
Yarikh (Yarikh) – kita Yarih forma; aprašymas tas pats. Yarikh – tai nakties šviesos dievas.
Ilibas (Ilibaš) – vietos dievas, minimas ugaritų tekstuose kaip apsaugos ir palaiminimo šaltinis. Jo funkcijos nėra iki galo aiškios, bet jis siejamas su namų gerove. Ilibas – tai namų palaimos dvasia.
Kemos (Kemosh) – moabitų karo ir keršto dievas, kartais minimas kanaaniečių kontekste. Jis simbolizavo griežtą teisingumą ir tautos likimą. Kemos – tai karo ir bausmės jėga.
Kemosh (Kemosh) – lietuviška Kemos forma; aprašymas tas pats. Kemosh – tai moabitų karo dievas.
Kotaratės (Kotharat) – septynios gimdymo ir likimo deivės, globojančios moteris ir naujagimius. Jos dalyvauja gimimo apeigose ir lemia kūdikio likimą. Kotaratės – tai gimimo ir likimo seserys.
Kothar (Kothar) – amatininkų, kalvių ir technologijų dievas. Jis kuria dievams ginklus, rūmus ir stebuklingus įrankius. Kothar – tai dieviškasis meistras.
Kothar-wa-Khasis (Kothar-wa-Khasis) – pilnas Kotharo vardas, reiškiantis „Meistras ir Išmintingasis“. Jis yra dievų architektas ir išradėjas, turintis magiškų žinių. Kothar-wa-Khasis – tai kūrybos ir išminties amatininkas.
Kusor (Kusor) – vietos dievas, susijęs su amatų ir darbo sritimis. Jis simbolizuoja rankų darbą ir žemišką kūrybą. Kusor – tai amatininkų globėjas.
Malakbel (Malakbel) – saulės ir šviesos dievas, ypač garbintas Palmyroje. Jis buvo laikomas gerosios žinios nešėju ir apsaugos šaltiniu. Malakbel – tai šviesos pasiuntinys.
Marqod (Marqod) – šokio ir ritualinės ekstazės dievas. Jis siejamas su šventinėmis apeigomis ir dvasiniu pakylėjimu. Marqod – tai šventinio šokio jėga.
Melkartas (Melqart) – Tyro miesto globėjas, karališkos galios, jūros ir prekybos dievas. Jis buvo laikomas fenikiečių herojumi-kūrėju ir mirštančios bei prisikeliančios gamtos simboliu. Melkartas – tai miesto ir jūros valdovas.
Melqart (Melqart) – kita Melkarto forma; aprašymas tas pats. Melqart – tai Tyro dievas-karalius.
Milkomas (Milkom) – amonitų dievas, susijęs su karališka valdžia ir tautos likimu. Jis simbolizavo politinę galią ir griežtą teisingumą. Milkomas – tai karališkos valdžios dievas.
Misor (Misor) – teisingumo ir tiesos dievas, minimas fenikiečių tradicijose. Jis įkūnija moralinę tvarką ir teisingą elgesį. Misor – tai tiesos ir teisingumo jėga.
Molech (Molech) – ugnies ir aukų dievas, siejamas su itin senais kanaaniečių ritualais. Jis simbolizavo griežtą, kartais bauginančią dievišką galią, susijusią su likimu ir atsidavimu. Molech – tai kraštutinės aukos ir dieviškos galios jėga.
Mot (Mot) – mirties, sausros ir požemio dievas, Baalo priešas. Jis įkūnija žemės sterilumą ir gamtos žūtį, tačiau kartu yra būtina ciklo dalis. Mot – tai mirties ir išnykimo jėga.
Nikal (Nikkal) – vaisingumo, sodų ir vaismedžių deivė, ypač susijusi su figmedžiais. Ji globojo derlių ir moterišką kūrybą. Nikal – tai vaisių ir sodų motina.
Pidray (Pidray) – viena iš Baalo dukterų, šviesos ir spindesio deivė. Ji simbolizuoja švelnią dangaus šviesą ir jaunatvišką gyvybę. Pidray – tai spindinti dangaus dukra.
Pummay (Pummay) – vietos dievas, minimas ugaritų tekstuose kaip apsaugos ir palaiminimo šaltinis. Jo funkcijos nėra iki galo aiškios, bet jis siejamas su namų gerove. Pummay – tai namų palaimos dvasia.
Qadeshtu (Qadeshtu) – šventumo ir seksualinės energijos deivė, susijusi su vaisingumu ir ritualine meile. Ji simbolizavo gyvybės galią ir moterišką kūrybą. Qadeshtu – tai šventos meilės jėga.
Qetesh (Qetesh) – Egipto ir Levanto vaisingumo deivė, dažnai vaizduojama kaip nuoga moteris ant liūto. Ji įkūnija malonumą, grožį ir gyvybės gausą. Qetesh – tai moteriškos galios deivė.
Rapha (Rapha) – gydymo ir mirusiųjų dvasių dievas, susijęs su protėvių kultu. Jis globojo mirusiųjų ramybę ir gydomąsias galias. Rapha – tai protėvių ir sveikatos dvasia.
Rapiu (Rapiu) – viena iš Rapha formų, dažnai minimas kaip mirusiųjų karalius. Jis simbolizuoja protėvių jėgą ir pomirtinę tvarką. Rapiu – tai mirusiųjų valdovas.
Reshef (Reshef) – karo, maro ir ugnies dievas, turintis ir apsauginę, ir griaunančią prigimtį. Jis buvo garbinamas kaip galingas gynėjas nuo ligų ir nelaimių. Reshef – tai ugnies ir karo jėga.
Resheph (Resheph) – kita Reshefo forma; aprašymas tas pats. Resheph – tai karo ir maro dievas.
Sakūnas (Sakun) – vietos dievas, susijęs su apsauga ir namų gerove. Jis simbolizuoja stabilumą ir ramybę. Sakūnas – tai namų sargas.
Shahar (Shahar) – aušros dievas, simbolizuojantis naują pradžią ir šviesos atgimimą. Jis yra dvynys su Shalimu, nakties pabaigos ženklas. Shahar – tai aušros šviesa.
Shalim (Shalim) – vakaro žvaigždės ir ramybės dievas, Shaharo brolis. Jis simbolizuoja dienos pabaigą ir taiką. Shalim – tai vakaro ramybė.
Shapash (Shapash) – saulės deivė, vadinama „dievių motina“, nes ji mato viską, kas vyksta pasaulyje. Ji tarpininkauja tarp dievų ir mirusiųjų. Shapash – tai viską matanti saulė.
Shapshu (Shapshu) – kita Shapash forma; aprašymas tas pats. Shapshu – tai saulės deivė.
Sid (Sid) – teisingumo ir teisės dievas, dažnai minimas kartu su Sydyku. Jis simbolizuoja moralinę tvarką ir teisingą elgesį. Sid – tai teisingumo jėga.
Sydyk (Sydyk) – teisumo ir teisingumo dievas, vardas reiškia „Teisusis“. Jis palaiko kosminę tvarką ir moralinį pasaulio pagrindą. Sydyk – tai teisumo dievas.
Šadrafa (Shadrafa) – gydymo ir apsaugos dievas, dažnai tapatinamas su Eshmunu. Jis globojo sveikatą ir stebuklingą išgijimą. Šadrafa – tai gydančios galios dvasia.
Šehedas (Shehed) – vietos dievas, susijęs su apsauga ir palaiminimu. Jo funkcijos nėra plačiai žinomos, bet jis minimas kaip gerovės šaltinis. Šehedas – tai vietos globėjas.
Tallay (Tallay) – viena iš Baalo dukterų, rasos ir nakties drėgmės deivė. Ji simbolizuoja švelnią, gyvybę palaikančią drėgmę. Tallay – tai nakties rasos deivė.
Tanit (Tanit) – Kartaginos didžioji deivė, vaisingumo, motinystės ir miesto globėja. Ji buvo viena svarbiausių vakarinių fenikiečių dievybių. Tanit – tai miesto motina ir vaisingumo jėga.
Tinnit (Tinnit) – kita Tanit forma; aprašymas tas pats. Tinnit – tai Kartaginos deivė.
Ušara (Ušara) – vietos dievas, susijęs su apsauga ir namų gerove. Jis simbolizuoja stabilumą ir palaiminimą. Ušara – tai namų dvasia.
Zizit (Zizit) – mitinė būtybė ar vietos dvasia, minima fenikiečių tradicijose. Jos funkcijos neaiškios, bet ji siejama su apsauga ir ribinėmis vietomis. Zizit – tai paslaptinga apsaugos dvasia.