Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, dažnai vadinama tiesiog Vilniaus katedra, yra ne tik Lietuvos katalikų dvasinis centras, bet ir vienas svarbiausių šalies istorijos, kultūros ir architektūros paminklų. Stovėdama Vilniaus senamiestyje, pilių teritorijoje, ji yra Vilniaus arkivyskupijos ir dekanato širdis. Katedroje įrengta įspūdinga Šv. Kazimiero koplyčia, o šalia stūkso 57 metrų aukščio … [Skaityti toliau…]
Pirmoji Šv. Onos bažnyčia minima 1390 m. Ji stovėjo Gedimino (Pilies) kalno šiaurinėje pašlaitėje ir priklausė pranciškonams. Bažnyčia XIX a. (Zygmunt Vogel (1764-1826)). Žygimanto Augusto nurodymu ji 1551 m. nugriauta, toje vietoje pastatyta Šv. Onos ir Barboros vienanavė bažnyčia. Manoma, kad jos architektas Džiovanis Činis. Bažnyčia buvo renesansinė. Po Žygimanto Augusto mirties neužbaigta, 1655 m. … [Skaityti toliau…]
Rokantiškėse (manoma, kad Vilnios kairiajame krante, prie pilies) iki 1542 m. pastatyta bažnyčia. 1588 m. jai paskirti 9 kaimai. 1621 m. bažnyčios valdos paimtos, liturginiai reikmenys perduoti Vilniaus Antakalnio bažnyčiai. 1903 m. į Naujosios Vilnios psichoneurologinės ligoninės koplyčią paskirtas kunigas. Į čia vykstančias pamaldas galėjo ateiti apylinkių gyventojai. Vilniaus generalgubernatorius 1906 m. leido statyti bažnyčią … [Skaityti toliau…]
Bažnyčia pastatyta 1841–1844 m. pagal 1840 m. architekto Karolio Gregotovičiaus projektą. Jos fundatorius generolas Vincas Žilinskas, statytojas jo brolis Domininkas (gyveno Nedingės dvare). Bažnyčia konsekruota 1849 m., buvo Merkinės filija. 1862 m. įsteigta parapija. 1907 m. pastatyta prieglauda. Fundatoriai buvo lenkai, pamaldos laikytos lenkų kalba. Iki 1894 m. kas antrą sekmadienį per pamaldas buvo giedama … [Skaityti toliau…]
Troškūnų dvaro savininkas Vladislovas Sakalauskas 1696 m. atsikvietė bernardinus, pastatė vienaaukštį mūrinį vienuolyną, 1698 m. – medinę bažnyčią. Iš pradžių vienuolynui dovanojo 2 valakus žemės ir pinigų iš Raguvos dvaro ir Troškūnų dvaro. Vėliau skirta 30 valakų Surviliškio žemės be valstiečių. 1743 m. bažnyčia sudegė. 1747 m. atstatyta, 1770 m. vėl sudegė. Vienuolyno gvardijono kunigo … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia minima 1441 m. Siesikų (Daugailių) dvaro savininkai broliai Abraomas Siesickis, Melchioras Siesickis ir Stanislovas Siesickis 1537 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Siesickiams perėjus į reformaciją, nuo XVI a. vidurio iki 1607 m. bažnyčia priklausė evangelikams reformatams. Ją 1680 m. konsekravo Vilniaus pavyskupis Mikalojus Slupskis. Bažnyčioje įrengti 4 altoriai. Nuo 1777 m. veikė parapinė … [Skaityti toliau…]
Šilėnai iki 1500 m. paskirti Vilniaus kapitulai. 1725 m. pastatyta medinė bažnyčia. 1765 m. Šilėnų altarijai paskirta turto. 1855 ir 1962 m. bažnyčia atnaujinta. 1922 m. įkurta parapija. Garsėja Švč. Trejybės ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidais.
1669 m. minima Taujėnų altarija. Vėlesnė bažnyčia pastatyta 1785 m. Medinė bažnyčia 1845 m. sudegė. Taujėnų dvaro savininkas 1854 m. gavo leidimą baigti prieš 30 metų pradėtą statyti mūrinę bažnyčią. Pastatyta 1858 m.
Pavoverės dvaro savininkai Sorokos 1775 m. pastatė medinę bažnyčią. 1781 m. minima parapinė mokykla. 1851 m. bažnyčia atnaujinta, pastatyta varpinė. Klebonas Bronislovas Jaura 1967 m. bažnyčią išdažė.
Gotikinė Vyžuonų šv. Jurgio bažnyčia, funduota 1406 metais Vilniaus kašteliono Kristino Astiko, buvo išmūryta XV a. pirmoje pusėje pagal tuo metu LDK paplitusį kvadratinio plano trinavės halės su penkiasiene apside modelį. Vyžuonų bažnyčiai 1522 m. dovanoti keli žemės sklypai. Katalikų bažnyčia minima 1553 m., tačiau jau nuo 7-ojo XVI-o amžiaus dešimtmečio visi Vyžuonų savininkai buvo … [Skaityti toliau…]