Manoma, kad pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1425 m. Kazimieras Jogailaitis 1492 m. jai skyrė 2 kapas grašių, 1503 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras iš Punios, Simno ir kitų dvarų skyrė dešimtinę. Manoma, kad tada buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia, nes jos akte pažymėta, kad pirmosios bažnyčios nėra. 1513 m. įkurta parapinė mokykla (veikė su pertraukomis). … [Skaityti toliau…]
Kalvelių Dievo Gailestingumo bažnyčia stovi Kalveliuose. Pamaldos laikomos lenkų ir lietuvių (sekmadieniais) kalbomis.
Ukmergėje pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1387 m. (viena pirmųjų Lietuvoje). Klebonui išlaikyti Jogaila skyrė 3 valakus žemės. Apie 1560 m. pastatyta nauja parapijos bažnyčia. Maskvos kariuomenė 1655 m. bažnyčią sudegino. Ji iki 1674 m. atstatyta. Vėlesnė, statyta 1764 m., 1786 m. sudegė. Netrukus pastatyta laikina. Ukmergėje 1761–1773 m. veikė jėzuitų misija. Klebono Motiejaus Šneideravičiaus rūpesčiu … [Skaityti toliau…]
Varsėdžiai 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupo Kaltinėnų dvarui. Apie 1570 m. Varsėdžiuose įsteigta Kaltinėnų altarija. 1720 m. pastatyta bažnyčia, 1817 m. atnaujinta, buvo Kaltinėnų parapijos filija. Kurį laiką nuolatinio kunigo neturėjo. Vyskupas Mečislovas Paliulionis paskyrė pirmą nuolatinį filialistą kunigą Povilą Žabą (palaidotas šventoriuje, žmonės jį laikė šventuoju ir meldėsi prie jo kapo). Kauno gubernatorius 1908 … [Skaityti toliau…]
Kunigo J. Kurčevskio teigimu, bažnyčia Alovėje jau buvo 1697 m., tačiau XVIII a. vizitacijų aktuose neminima. 1797 m. Alovėje buvo statoma koplyčia. 1802 m. dvarininko Jokūbo Kęstučio Gedimino lėšomis pastatyta medinė bažnyčia. 1818 m. vėtra nuplėšė bažnyčios stogą. 1866 m. klebonas Juozas Svetlavičius bažnyčią remontavo, įdėjo naujus langus. Tikintieji prašė caro valdžios leisti pasistatyti mūrinę. … [Skaityti toliau…]
Dvaro koplyčia pastatyta iki 1744 m. (nuo 1767 m. filija). 1787 m. ji sudegė. 1797 m. buvo laikina lentų bažnyčia, turėjo vieną altorių. 1842–1843 m. kunigas Vincentas Jezerskis pastatė medinę, bebokštę, liaudiškos architektūros bažnyčią. 1885–1898 m. Butrimonyse nebuvo kunigo. 1899 m. kunigas Kazimieras Daukša pradėjo laikyti lietuviškas pamaldas. 1906 m. patvirtintas architekto A.Filipovičiaus-Duboviko akmenų mūro … [Skaityti toliau…]
Į Plikių apylinkes dirbti atvykdavo nemažai katalikų. Klaipėdos dekanas išrūpino valstybės pašalpą ir 1932 m. pastatė bažnyčią.
Viešvilėje nuo XVIII a. vidurio veikė privati katalikų bažnyčia. 1863 m. privačiame name įrengta visuomeninė katalikų bažnyčia. 1992 m. buvo statoma nauja bažnyčia.
Pivašiūnų žemes dvarininkas Jonas Klockis 1639 m. padovanojo Senųjų Trakų benediktinų abatijai. Vienuoliai 1648 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji stovėjo dabartinės koplyčios vietoje. Bažnyčia kelis kartus degė. 1799 m. inventoriuje nurodyta sena, paramstyta bažnyčia. Joje buvo Dievo Motinos paveikslas ir 5 altoriai. 1825 m. bažnyčia sudegė. Tais pačiais metais Trakų dominikono Celestino Sarakos rūpesčiu ant … [Skaityti toliau…]
Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta 1515 m. Karolis ir Marija Rastauskai 1647 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Jai 1645 m. dovanojo savo palivarką. Bažnyčią 1680 m. konsekravo pavyskupis Mikalojus Slupskis. Ji buvo Biržų parapijos filija, turėjo 5 altorius. Apie 1726–1729 m. Pabiržė tapo savarankiška parapija. 1737 m. bažnyčia buvo apleista, be grindų, bokštų, stogas begriūvantis. 1755 … [Skaityti toliau…]