Mosėdis 1421–1842 m. buvo Žemaičių vyskupų valda. Mosėdžio bažnyčia minima 1544 m. 1629 m. įsteigta, 1804 m. atkurta parapinė mokykla. 1773–1783 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Jai 1811 m. pristatytas medinis, 1844 m. – mūriniai bokštai. 1845 m. kapinėse sumūryta koplyčia. 1895–1897 m. Mosėdyje kunigavo Juozas Tumas-Vaižgantas. 1910–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. … [Skaityti toliau…]
Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčia stovi Žemaičių Naumiesčio gyvenvietėje, prie Šilutės – Šilalės kelio. Bažnyčia buvo pastatyta 1842 m. miestelio centre. 1848 m. buvo atgabentas varpas. Bažnyčioje vyksta evangelikų liuteronų pamaldos. 1910–1914 m. joje kunigavo evangelikų liuteronų kunigas Fridrikas Megnius, kuris Žemaičių Naumiestyje lietuvių kalba leido laikraštį „Svečias“.
Kunigas Jonas Reitelaitis (1884–1966), (istorikas, kraštotyrininkas) 1926 m. Krikštonyse pastatė laikiną medinę bažnyčią, 1927 m. – prieglaudą. Pats suprojektavo ir su parapijiečiais pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. 1932 m. uždengtas stogas, 1934 m. rugsėjo 30 d. bažnyčia konsekruota. 1935 m. iš lauko nutinkuota.
Patašinės Šv. Kryžiaus bažnyčia stovi Patašinėje.
Apie 1600 m. dvarininkas Vaitiekus Gintautas pastatė medinę bažnyčią. 1614 m. jai dovanoti 6 valakai Gražiškių kaimo žemės, malūnas su tvenkiniu ir Sebastijoniškių, arba Gražupio, palivarkas su 3 valakais žemės. 1623 m. minima parapinė mokykla (1781 m. atkurta). Po 1745 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (konsekravo Vygrių vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius). Sunykusi bažnyčia 1865 m. … [Skaityti toliau…]
Bažnyčia pastatyta 1753 m. Kalviuose 1773 m. gyveno kunigas dominikonas, vėliau dvasininkai atvažiuodavo iš Jiezno. 1792 m. bažnyčia sudegė. Tomo Vavžeckio ir jo žmonos Juzefos rūpesčiu 1800–1806 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Po 1870 m. gaisro atstatyta, įrengti 3 altoriai. Kunigas Feliksas Žukas pamokslus sakė lietuviškai, tačiau jam mirus, 1890–1896 m. bažnyčioje lietuviškų pamaldų nebuvo. … [Skaityti toliau…]
1631 m. karališkasis sekretorius Dominykas Norkevičius į Kauną pasikvietė dominikonų ordiną, kuriems užrašė savo namus Didžiojoje (dab. Vilniaus) gatvėje. 1641 m. dominikonai formaliai įsikūrė Kaune. Bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pradėtas statyti apie 1678 m., tada dar miesto pakraštyje, erdviame 5,5 ha sklype. Statyba truko keliolika metų. 1682 m. uždengtas čerpių stogas. 1682–1690 m. vyko užbaigimo … [Skaityti toliau…]
Punios seniūnui Aleksandrui Korvinui Gosievskiui 1623 m. leista statyti bažnyčią. Jai skirti 8 valakai žemės. 1674 m. minima neseniai pastatyta bažnyčia. Metrikų knygos rašytos nuo 1699 m. (1719–1728 m. įrašų nėra, manoma, kad dėl maro epidemijos). Apie 1744 m. pastatyta nauja medinė. Neprižiūrima, apgriuvusi bažnyčia 1837 m. uždaryta, vėliau ir nugriauta. Pramezio dvaro savininkas Protas … [Skaityti toliau…]
Raudondvaryje 1785 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji 1795 m. tapo Vilkijos parapijos filija. Grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius 1851 m. skyrė bažnyčiai 33 ha žemės ir įsipareigojo kunigui kasmet mokėti po 600 rublių. 1852 m. įkurta parapija. Pagal italų architekto Lauryno Cezario Anikinio projektą 1852–1856 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, 1861 m. – mūrinė klebonija. Bažnyčią 1857 … [Skaityti toliau…]
Leipalingio dvaras 1508 m. paskirtas stačiatikiui Jonui Sapiegai. Jis pastatė cerkvę. Apie 1570 m. ji sudegė, buvo atstatyta. Minima dar 1616 m. Vėliau sunyko. Povilo Sapiegos (mirusio 1570 m.) sūnūs perėjo į katalikybę ir iki 1611 m. pastatė bažnyčią. 1611 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Gal apie 1655 m. bažnyčia sudegė, nes 1674 m. minima … [Skaityti toliau…]